Savo pranešime Darbo dienos proga JAV vyskupai paragino priimti Nėščiųjų darbuotojų sąžiningumo įstatymą kaip priemonę kurti teisingą ekonomiką moterims ir šeimoms.
„Šiuo metu nėra federalinio įstatymo, pagal kurį darbdaviai būtų įpareigoti suteikti nėščioms moterims trumpalaikes ir pagrįstas sąlygas darbo vietoje, o PWFA (angl. Pregnant Workers Fairness Act arba liet. Elgesio su besilaukiančiomis darbuotojomis aktas, – red. past.) tai padarytų”, – rašė JAV vyskupų vidaus teisingumo komiteto pirmininkas Oklahomos arkivyskupas Paulas Coakley’is (Polas Kauklis).
„Nė viena moteris neturėtų būti verčiama rizikuoti savo ar vaiko sveikata, persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, ekonominiu saugumu ar draudimo išmokų praradimu vien dėl to, kad prašo trumpalaikio, pagrįsto, su nėštumu susijusio prisitaikymo”, – sakė jis.
2021 m. gegužę minėtas aktas buvo priimtas Atstovų Rūmuose, o vėliau perduotas Senato sveikatos, švietimo, darbo ir pensijų komitetui.
„Dabar, likus nedaug laiko iki šios dabartinės Kongreso teisėkūros sesijos, raginame Senatą nedelsiant priimti šį pasiūlymą, kuris padarytų darbo vietą saugesnę moterims ir jų negimusiems vaikams”, – rašė P. Coakley’is.
Arkivyskupas pažymėjo, kad dažniausiai pasitaikantys prašymai dėl sąlygų besilaukiančioms darbuotojoms pritaikymo „apima galimybę nešiotis vandens buteliuką, kėdę prisėsti darbams, kuriuose tenka ilgai stovėti, arba lengvesnes pareigas darbams, kuriuose tenka sunkiai kelti daiktus”.
Jis teigė, kad „moterims, dirbančioms mažai apmokamą ir fiziškai sunkų darbą, … nuolat atsisakoma suteikti šias paprastas sąlygas ir jos atleidžiamos arba verčiamos išeiti nemokamų atostogų”.
Be akto priėmimo, P. Coakley’is skatino plėsti vaiko mokesčių politiką, kuri „turėtų didelį poveikį šeimos stabilumui, ypač finansiškai pažeidžiamoms šeimoms”, primindama, kad Bažnyčia „į visuomenės gerovę žvelgia per šeimos gerovės prizmę”.
mūsų, kaip katalikų, tikslas visada buvo ir tebėra kurti visuomenę, kurioje abortas būtų neįsivaizduojamas.
„Kongresas turėtų judėti į priekį su pasiūlymu dėl CTC (angl. Child Tax Credit arba liet. Vaiko mokesčių kreditas, – red. past.), neapimančio minimalių pajamų reikalavimo, bet apimančio mišrų imigracijos statusą turinčias šeimas, kuriuo būtų galima pasinaudoti metais iki gimimo ir kuris būtų siūlomas kiekvienam vaikui – nepriklausomai nuo šeimos dydžio”, – rašė jis.
P. Coakley’is pažymėjo, kad tai pirmoji Darbo diena JAV nuo tada, kai buvo panaikintas „Roe prieš Wade’ą” sprendimas, pavadindamas šį Dobbs sprendimą „neįtikėtinai svarbiu žingsniu siekiant užgydyti gilias abortų žaizdas ir apsaugoti visų negimusių žmonių gyvybę”.
„Tačiau mūsų, kaip katalikų, tikslas visada buvo ir tebėra kurti visuomenę, kurioje abortas būtų neįsivaizduojamas. Šis unikalus periodas reikalauja visuomenės ir ekonomikos, kuri remtų santuokas, šeimas ir moteris; jis reikalauja, kad mes visi peržengtume politines ribas ir uoliai dirbtume siekdami pertvarkyti socialinę politiką taip, kad ji būtų palanki moterims, šeimoms, darbuotojams, taigi, autentiškai palanki gyvybei.”
Jis pridūrė, kad JAV vyskupai remia „federalinę mokamų atostogų politiką, teisingą darbo užmokestį ir teisę jungtis į organizacijas”.
„Jau seniai raginame sukurti sistemą, kurioje visa visuomenė galėtų naudotis pagrindiniais žmogaus poreikiais, įskaitant mitybą, įperkamą būstą, švietimą ir sveikatos priežiūrą”, – sakė jis.
Vadindamas šias „bendrąsias gėrybes”, jis sakė, kad jų „negalima pasiekti vien tik individualiomis pastangomis, bet reikia visų bendradarbiavimo ir kooperavimosi ir neatstūmimo”.
Be federalinės politikos, K. Coakley’is skatino savanorišką veiklą siekiant padėti sunkiai besiverčiančioms šeimoms bei profesinių sąjungų pastangas.
Savo pranešimą jis baigė prisimindamas prieš 20 metų mirusį monsinjorą George’ą Higginsą (Džordžą Higinsą).
J. Coakley’is pavadino jį tikru ekonominio teisingumo visiems šalininku, kuris glaudžiai bendradarbiavo su profsąjungomis ir profsąjungų organizatoriais, įskaitant Cesarą Chavezą ir „United Farm Workers”, bei gavo daugybę apdovanojimų, įskaitant Prezidento laisvės medalį. Jis buvo tuometinio Vyskupų konferencijos vadinamojo Socialinės veiklos departamento direktorius ir iš tiesų dešimtmečius rašė JAV katalikų vyskupų darbo dienos pareiškimus arba su juo buvo konsultuojamasi.”
