Šešiolika jaunų japonų padavė į teismą komunalinių paslaugų įmones dėl per didelio jų išmetamo anglies dioksido kiekio.
Tai naujausias toks atvejis pasaulyje, kai aktyvistai per teismus reikalauja imtis veiksmų dėl klimato kaitos.
Jaunuoliai, kurių amžius svyruoja nuo keliolikos iki dvidešimt kelerių, sako, kad tai pirma tokių jaunų asmenų iškelta byla Japonijoje, kurioje, anot advokatų, naudojamų energijos šaltinių derinys yra pats nešvariausias tarp Didžiojo septyneto (G-7) šalių.
Jaunimas ieškinį dešimčiai iškastinį kurą deginančių elektrinių operatorių, kurių emisijos yra nesuderinamos su Japonijos įsipareigojimais klimato srityje, pateikė rugpjūtį, teigė jų advokatai.
Pirmasis posėdis numatytas spalio 24-ąją.
Ieškiniu siekiama apsaugoti jaunimą „nuo žalingo ir neigiamo klimato kaitos poveikio“, kuris yra „jų ir būsimų kartų žmogaus teisių pažeidimas“, pareiškime sakė advokatai.
Jie pridūrė, kad atsakovų savarankiškai nustatyti tikslai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki 2030-ųjų yra visiškai netinkami ir remiasi „techniškai neįrodytomis technologijomis“, tokiomis kaip anglių deginimas maišant su amoniaku ar anglies dioksido saugojimas po žeme.
Naujienų agentūrai AFP susisiekus su ieškinyje minimomis įmonės, dvi iš jų, JERA ir „Electric Power Development“, atsisakė komentuoti vykstantį teismo procesą.
Japonijos vyriausybė šiais fiskaliniais metais turėtų paskelbti atnaujintus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus iki 2035 metų. Japonija yra ketvirta pagal dydį ekonomika pasaulyje.
Šiuo metu maždaug du trečdaliai elektros energijos pagaminama iš iškastinio kuro, tačiau šalies tikslas yra iki 2050-ųjų pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą ir iki 2030-ųjų 46 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2013 metų lygiu.
Japonija iki 2030-ųjų siekia beveik padvigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį iki 36–38 proc., iškastinio kuro naudojimą sumažinti iki 41 proc. ir, praėjus 14 metų po Fukušimos atominės jėgainės, padidinti branduolinės energijos dalį iki 20–22 procentų.
Rugpjūtį Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad dauguma šalies klimato tikslų prieštarauja Konstitucijai, ir taip iškovojo svarbią pergalę jauniems aplinkosaugos aktyvistams.
Pirmojoje tokioje byloje Azijoje, kurią iškėlė nepilnamečiai, įvardiję embrioną kaip pagrindinį ieškovą, teigiama, kad Pietų Korėjos įsipareigojimai dėl klimato kaitos yra nepakankami ir neįvykdyti, o tai pažeidžia jų žmogaus teises.
Panašios bylos buvo sėkmingai išspręstos ir kitur, pavyzdžiui, balandį, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), išnagrinėjęs bylą, kurią iškėlė pustrečio tūkstančio moterų, kurių vidutinis amžius yra 73 metai, vienijanti asociacija, nusprendė, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.
