Aušros Stanaitytės-Karsokienės iš anglų kalbos išversta, „Briedžio“ leidykloje išleista Rumunijos žvalgybos vadovo Ion Mihai Pacepa ir prof. Ronald J. Rychah knyga „Dezinformacija – slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ tikrai pribloškia sovietrežimo propagandos idėjų panašumu į mūsų šiandieną… „Šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa“, „Moralu tai, kas atitinka interesus“.
Kai 2006 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos istorinius / politinius reikalus perėmė buvusi režimo komjaunimo sekretorė Jūratė Jablonskytė – Caspersen radikaliai pakeitė į Anapilį išėjusios Šveicarijos išeivijos 50 metų laisvės kovose siektą ir visam pasauliui skelbtą Nepriklausomos Lietuvos viziją ir jos idėjų prasmę.
Nežinia kokios organizacijos tikslams savo komjaunuoliškos sekretorės įdirbio produktą iš sovietinės Lietuvos į Šveicariją atvežusi Caspersen, ištekėjusi už dano Jes Caspersen – sėkmingo Zūgo miesto verslininko / milijonieriaus – tarnauja iki šiol? Saugiai avelės kailyje lindėdama režimo vilkė 2006 m. tapo ŠLB valdybos pirmininke, vėliau palypėjo iki PLB valdybos kultūros komisijos pirmininkės posto ir iki šiol su tvirta sovietine propagandine patirtimi sėkmingai pertvarko išeivijos politinį-istorinį palikimą…
Režime aktyviai išdirbti metai liudija, kad daug metų jos komsekretorės žodis visada buvo lemiamas ir paskutinis, todėl išeivijos istoriniai archyvai, politiniai Tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartijos ir Šveicarijos konfederacijos civilinio kodekso įstatymai prieš jos ištartą komjaunuolišką žodį tuoj pat pavirsta nereikalinga banalybe visiems, kurie pamėgina perskaityti išeivijos istorinę archyvų tiesą…
Kodėl piktybiškas supratimas režimo propagandos pagrindu – išeivijos veiklą iš bendrosios Lietuvos istorijos ištrinti!!! – tapo vieninteliu p. Caspersen tikslu.
Galia, LR vyriausybei pritariant?..
Tik akli LR politikai nemato p. Caspersen propagandinių siekių:
1) 2010 m. ji pakeitė teisinę / konvencinę / tautinę / politinę 1952 m. vasario 17 d. legaliai / įstatymiškai įkurtos Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrimo datą, o įrašė nelegalią 1950 m. rugpjūčio 20 d. datą.
2) Istoriniame internetiniame puslapyje suklastojo išeivijos įrašytus duomenis dėl ŠLB privalomų įstatų įregistravimo CH Kantoninio banko sąskaitoje, nes Įstatai ypač būtini Vakarų Europoje pradėti skaidrią ŠLB politinę veiklą. Caspersen paskelbė, kad įstatai niekur neregistruoti. Tam pasinaudodama išrinktos ŠLB pirmininkės posto galimybe ir CH banko leidimu, – sąskaitoje uždėdama veto, kad niekas nepatikrintų jog ŠLB sąskaitoje įstatai 1952 m. vasario 17 d. tikrai yra įregistruoti!
3) Buvusio Ciuricho prieškario svarbiausių archyvų dalis iki 2010 m. buvo saugoma neveiksnios išeivės R. Garbačiauskaitės… Caspersen lengvai išgavo sukeverzotą teisiškai niekinį R. Garbačiauskaitės testamentą ir neteisėtai viską pasisavino… Iki šiol lieka neišspręstas klausimas, kur dingo banko sąskaitoje buvę Amerikos išeivijos suaukoti LR Olimpiniam komitetui skirti doleriai?
4) Caspersen neturi jokios teisės visą dešimtmetį niekinti, kritikuoti, drausti platinti pagal unikalius archyvus apie išeivijos veiklą J. Survilaitės sudarytas dokumentines knygas, gerai LR istorikų įvertintas… (Žr. J.C. str. 2013-05-07; internete)
1997/1999 metais nuo ŠLB valdybos asmeniškai gavau prašymą: iš istorinių archyvų parengti knygą / apybraižą apie Šveicarijos lietuvių veiklą okupacijos metais, nes ją pasaulyje 50 metų garsino žymūs išeivijos mokslininkai, turėję glaudžius ryšius su Ženevos JT organizacija, Berno Rytų institutu ir kasmet organizavę Lietuviškų studijų tautinės literatūros ir meno savaites…
Tuometis PLB pirmininkas dr. V. Kamantas ir LR Išeivijos instituto (Kauno VDU) mokslinis bendradarbis dr. L. Saldukas tikino, kad organizuoto pasipriešinimo okupacijai veikla yra ypač reikšminga bendrosios Lietuvos istorijai ir ją būtina aprašyti atskiroje dokumentinėje apybraižoje, ypač paneigiant režimo vestą propagandą, kur 50 metų išeivija buvo charakterizuojama, kaip nelegali išdavikų, šnipų ir banditų nacionalistų gauja…
Iki 1952 m. vasario 17 d. Šveicarijoje neegzistavo jokia politinė tautinė, tarptautinės konvencijos įstatymais sukurta lietuvių bendruomenė, kuri atvirai Vakarų Europoje galėtų veikti, tęsdama tautinę politiką, perimdama režimo 1945/46 metais pasauly sunaikintos Lietuvos diplomatijos tikslus… Tai aiškiai rodo išeivijos išsaugoti ŠLB archyvai.
Pirmoji mano pažintis su archyvais, išeivijai paprašius, vyko 1995/2000 metais dr. V. Dargužo – ŠLB valdybos pirmininko – namuose Thune, kur tuo metu iš VU Rankraščių skyriaus atvykdavo archyvarės: N. Šulgienė, V. Bagdonavičienė, VU mokslinės bibliotekos direktorė B. Butkevičienė vedamos tikslo: archyvus įvertinti, suklasifikuoti, saugojimui persiunčiant juos į VU Rankraščių skyrių…
2000–2005 metais kiekvieną birželį savo atostogų metu vykau į VU rankraštyną, kur archyvus iš naujo studijavau – su išeivija paruošėme apybraižą „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“ („Solidarity“ leidykla).
„Solidarity“ leidyklai 2005 m. vadovavo Lietuvos bičiulis direktorius, V. Adamkaus apdovanotas, LR Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Gerhardo Josefo Carlo (žr. „Alpių lietuviai“ p. 131).
J. Carlo dėka leidyklos sutaupytomis lėšomis nuo ŠLB buvo paskirta 25 tūkstančių litų dovana Lietuvos daugiavaikių šeimų sodyboms įsigyti Marijampolės ir Šilutės rajonuose…
Pabaigai išvada.
Kodėl istorinė išeivijos archyvų tiesa nepatinka LR politikams?
Kodėl LR Prezidentai p. D. Grybauskaitė ir p. G. Nausėda, LR UR ministrai L. Linkevičius ir G. Lansbergis, LR diplomatai, PLB valdybos Ginčų komisijos advokatas Mindaugas Jacinevičius, užuot sugaišę 10 minučių perskaityti ŠLB išeivijos elito lietuviškai parašytus unikalius 1950–1952 metų archyvų protokolus, geriau išklauso J. Jablonskytės – Caspersen šimtą kartų kartojamą melą?
N. B. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorės.
