Šį rudenį bus sprendžiamas Ukrainos likimas ir šio karo baigtis turės įtakos ne tik Rusijai ir Ukrainai. Ši priešprieša yra JAV požiūrio, siekiančio sulaikyti Rusijos įtaką ir Vokietijos požiūrio, siekiančios dominuoti Europoje kartu su Rusija pasitelkiant ES, konfliktas.
Jei JAV išlaikys savo įtaką Europoje, Ukraina gali laimėti. Jei Europoje bus palikta dominuoti Vokietija, Ukraina praras rytų Europos šalių paramą. Tokiu atveju Lenkija nebebūtų nei Amerikos pagalbos Ukrainai, nei tvirtos pozicijos Rusijos atžvilgiu centras.
Vokietija pralaimėjo NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Madride, nes Rusija jame buvo įvardyta kaip grėsmė. Vokietijos politikai pasirašė naująją NATO strateginę koncepciją, tačiau jie toliau laikysis Angelos Merkel taktikos: pasirašyti, bet neįgyvendinti. Berlyno politikai iš karto pabandė sumažinti JAV įtaką ES, kad padėtų Rusijai ir grįžtų prie senųjų abiejų šalių santykių reikalų.
Šiuo metu turime ES ultimatumą Lenkijai (du mėnesiai iki galo pateikti teisinę sistemą ES institucijoms), kitą Lenkijos nacionalinio atkūrimo plano blokavimą, reikalavimą ES valstybėms narėms tiekti savo dujas Vokietijai, lėšų Ukrainos pabėgėliams blokavimą – ir dar yra Vokietijos reikalavimas centralizuoti valdžią ES. Vokiečiai atliko keletą rimtų smūgių, siekdami pakenkti Lenkijai ir užsitikrinti sau dominuojančią padėtį Europoje.
Dabar Berlynas Lenkiją laiko priešu ne tik dėl ideologinių priežasčių (jos vyriausybė pernelyg konservatyvi), bet ir dėl to, kad ji yra pagrindinė JAV sąjungininkė ES.
Lenkija įsitraukė į paramą Ukrainai, kad užtikrintų savo piliečių saugumą. Ji tapo karinės pagalbos centru, be kurio karo su rusais tęsinys būtų neįmanomas. Tuo tarpu Vokietija suinteresuota, kad Rusijai pasisektų. Šiandien aišku, kad esame svarbūs JAV sąjungininkai, padedantys Ukrainai ir ginantys rytinį NATO flangą.
Verta paklausti, ar Lenkijos vyriausybė supranta, kokia yra dabartinė mūsų šalies tarptautinė padėtis? Ar partija „Įstatymas ir teisingumas” (PiS) turi planą, kaip reaguoti į kitas agresyvias Vokietijos priemones Lenkijos atžvilgiu? Mano nuomone, Lenkija viena negali sustabdyti Vokietijos puolimo, mums reikia sąjungininkų paramos. Turime užduoti klausimą, ar JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas supranta dabartinę Vokietijos politiką Rusijos atžvilgiu? Nes ši politika yra strategija, o ne atsitiktinumų virtinė.
Lenkija viena negali sustabdyti Vokietijos puolimo, mums reikia sąjungininkų paramos
Jei JAV pasyviai stebės Vokietijos pastangas dominuoti ES, NATO taps aljansu de facto tik popieriuje, o Rusija kartu su Vokietija dominuos Europoje. Tuomet JAV įtakai Europoje paprasčiausiai nebeliks vietos. Būtent apie tai Lenkija turi kalbėtis su Jungtinėmis Valstijomis.
Jei Berlyno politikai ir toliau kenks pagrindinei JAV sąjungininkei ES, tai reikš, kad Vokietija nebėra JAV sąjungininkė, o Vokietija nebebus verta pasitikėjimo saugumo srityje. Tai reiškia, kad Vokietijos korporacijos neturėtų gauti naujausių JAV inovacijų. JAV pagalba Vokietijai energetikos srityje netūrėtų būti besąlygiška, nes Vokietija negali būti tik ekonominio ir karinio saugumo gavėja.
Vokietijos politikai negali vienu metu tikėtis gauti JAV paramą ir kartu silpninti rytinį NATO flangą. Vokietija, kaip NATO valstybė narė, negali silpninti savo sąjungininkų ir veikti Rusijos, kuri yra agresorė Europoje, naudai. Jokie ideologiniai argumentai negali leisti karo metu veikti JAV ir Lenkijos nenaudai.
Jei prezidentas J. Bidenas ir valstybės sekretorius J. Blinkenas nesugebės užtikrinti, kad Vokietija karo metu būtų vieninga su Europa, JAV praras savo pozicijas Europoje Rusijos atžvilgiu. Apibendrinant: Šiandien raktas į Lenkijos santykius su Briuseliu yra nebe Berlyne, o JAV, kurių interesai Europoje glaudžiai susiję su Lenkijos interesais.
