Į rytus nuo savo sienų Lenkija laikoma regionine galybe, ir kad ir kaip tai piktintų opozicijos šalininkus, su šia realybe sunku nesutikti.
Visuose Ukrainos karo frontuose girdėjau tokių teigiamų nuomonių apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, tarsi būčiau atvykęs ten tiesiai iš Juzefo Pilsudskio kabineto arba su Jano III Sobieskio, dviejų didžiausių visų laikų Lenkijos vadovų, palaiminimu.
Vienas meras netoli Bachmuto linktelėjo galva sakydamas, kad Lenkijos kariuomenė yra antra karinė jėga NATO. Nesistengiau įrodyti, kad jis klysta. Kitas karininkas lyriškai atsiliepė apie Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą), o vienas pulkininkas kelis kartus pabrėžė, kad nori, jog straipsnyje apie jį būtų pažymėtos jo simpatijos PiS (Teisės ir teisingumo) vyriausybei ir Lenkijos prezidentui.
Po raketos sprogimo Pševoduve ukrainiečiai susijaudino ne todėl, kad norėjo mus įtraukti į karą, o todėl, kad ukrainiečiai laiko Lenkiją tokia didžia jėga, kad įsivaizduoja Lenkijos kariuomenę, žygiuojančią – nejuokauju – į Maskvą.
„Kada lenkų ulonai kausis greta kazokų?” – paklausė manęs vienas kareivis netoli Chersono. Gražu, romantiška ir gana nerealu.
„Kada lenkų ulonai kausis greta kazokų?” – paklausė manęs vienas kareivis netoli Chersono.
Tačiau Lenkija, kaip ekonomiškai sėkminga, politine ir karine galia pasižyminti šalis, neabejotinai yra pirminis įvaizdis ne tik buvusios Abiejų Tautų Respublikos šalyse, bet ir Rusijoje. Maskva grasina Lenkijai, organizuodama dezinformacijos kampanijas, kurios paradoksaliai vaizduoja Lenkiją ir kaip JAV marionetę, ir kaip miegantį milžiną.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas, ekspertų dažnai nuvertinamas, suteikė oficialią kryptį Rusijos naratyvui. Prieš porą dienų jis „informavo” žiniasklaidą, kad „prezidentas Andrzejus Duda nurodė atitinkamoms tarnyboms nedelsiant parengti oficialų Lenkijos pretenzijų į Vakarų Ukrainą pagrindimą”, rašo „RIA Novosti”.
Žodžiu, pasak maskviečių, Lenkija netrukus įžengs į Vakarų Ukrainą su savo stipria kariuomene, kad ją aneksuotų. Rusijos komentatoriai šią teoriją sieja su tragišku incidentu Pševoduve, teigdami, kad mūsų šalis užims tris Ukrainos regionus „per provokaciją Pševoduve sunaikinus traktorių”. Ir, beje, Kremliaus propagandoje neminimos žmonių netektys, kuriuos sukėlė sprogimas, nes, žinote, kam rūpi žmogaus gyvybė, juk traktorius vertingesnis!
Apie Baltijos šalis ir jų saugumo perspektyvą rašyti nereikia, Suvalkų koridoriaus gynyba yra labai svarbi trijų valstybių nepriklausomybei, jų dangų saugo Lenkijos lėktuvai.
Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Błaszczako (Mariušo Błaščiako) vykdomi kariniai pirkimai yra tokie įspūdingi, kad net opoziciją pribloškia jų mastas, todėl ji kritikuoja išlaidas, skelbia apie kontrolę ir auditą, tačiau neneigia įspūdingo dydžio.
Lenkijos įvaizdis Rytų Europoje, kurį lėmė politinė valia ir modernizacija, o labiausiai – kariuomenės stiprinimas, neabejotinai yra Varšuvos sėkmė. Lenkija, steigdama institucijas, fondus, asociacijas ir žiniasklaidos priemones, skirtas mūsų draugams tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, turėtų šią sėkmę paversti didesne politine pergale.
