Europos Komisijai (EK) rugsėjo pradžioje išaiškinus, kaip vykdyti sankcijas dėl į Lietuvą neįleidžiamų automobilių su rusiškais registracijos numeriais, Komisija gali pateikti ir daugiau išaiškinimų, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
„Komisija pakankamai dažnai aiškina sankcijas, nes reglamentai yra sudėtingi, apima ne vieną sritį, ne vieną prekę, ir asmenis apima. Tai labai daug yra tų išaiškinimų, gal mes ne visada juos pastebime, būna techninio pobūdžio, čia, šiuo atveju, jis tikrai yra visa apimantis ir tų aiškinimų, neabejoju, bus dar daugiau“, – pirmadienį LRT radijui sakė J. Neliupšienė.
Rugsėjo 5-ąją EK pateikus sankcijų vykdymo išaiškinimą muitinė nuo praėjusio pirmadienio į Lietuvą neįleidžia automobilių su rusiškais registracijos numeriais, išskyrus tranzitą į Kaliningradą ir iš jo.
Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas sako, kad pagrindinis šio išaiškinimo tikslas – neįleisti automobilių į Bendrijos teritoriją, tačiau neaišku, ar jau į ją patekusias transporto priemones galima konfiskuoti.
„Sankcijų pakete pagrindinis tikslas yra neįleisti tų prekių į Europos Sąjungą (…) dabar pats tas laikas galvoti apie tą antrą sprendimą – ką daryti su tais automobiliais. (…) Apie automobilius nutylėta, kaip tas išaiškinimas galioja, ar jis galioja tik į priekį, ar jis galioja laiku atgal, ar iki rugpjūčio 8-os įvažiavę automobiliai gali būti kažkurį laiką, ar jie turi būti šiandien konfiskuoti. Visa tai reikia išsiaiškinti“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Žvironas.
Anot jo, būtinas bendras visos Europos Sąjungos arba regioninis sprendimas, kurį priėmus jį įgyvendinti nebus sunku.
„Mes kalbame apie tūkstančius ir dešimtis tūkstančių automobilių, kurie yra Europos Sąjungoje, būtinas regioninis sprendimas, jeigu ne Europos Sąjungos mastu – ką su jais daryti. (…) Kai bus tas sprendimas priimtas, tai tikrai nesudarys kažkokių didesnių techninių kliūčių jį įgyvendinti“, – sakė D. Žvironas.
Iš principo rezultatas yra pasiektas, praktiškai jau tie srautai automobilių mažėja iki minimumo
Jo manymu, sprendimas dėl automobilių yra veiksnus: „Iš principo rezultatas yra pasiektas, praktiškai jau tie srautai automobilių mažėja iki minimumo (…) Ta problema einant laikui išsispręs savaime“.
Pagal išaiškinimą į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai. Be kita ko, draudimas apima ir asmeninius daiktus, tačiau Lietuvos ir kitų šalių politikai paprašė papildomų išaiškinimų.
J. Neliupšienės teigimu, EK patikslino aiškinimą, pagal kurį atskirus atvejus gali vertinti nacionalinė institucija.
„Asmeninius daiktus vis tik žmogus gali vežtis per sieną, tikrai reikėtų taikyti tą racionalumo kriterijų, taip pat yra numatyta galimybė atskirus atvejus išskirtinius vertinti nacionalinei kompetentingai institucijai“, – pirmadienį teigė ji.
Sankcijos, pagal kurias į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai bei asmeniniai daiktai, yra skirtos apriboti prekių iš Rusijos į Bendriją patekimą.
Savo ruožtu Lietuva drauge su Baltijos valstybėmis ir Lenkija yra apsunkinusi ir pačių rusų įvažiavimą tiek į šalį, tiek į Europos Sąjungą.
Į Lietuvą leidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.
Be to, Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.
