Izraelio Tel Avivo ir Arielio universitetų mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, kuriuo galima automatiškai išversti akadų raidyno tekstą į anglų kalbą.
Tai dar vienas svarbus žingsnis siekiant išsaugoti ir skleisti senovės Mesopotamijos kultūrinį paveldą, teigė mokslininkai. Asiriologijos specialistai, kurie specializuojasi Asirijos ir likusios senovės Mesopotamijos dalies archeologiniuose, istoriniuose, kultūriniuose ir lingvistiniuose tyrimuose, daugelį metų stengėsi suprasti akadų kalbos tekstus, užrašytus klinio raštu – viena seniausių žinomų rašto formų.
Kliuniformas išvertus reiškia „pleišto formos”, nes senovėje žmonės juo rašė nendriniu plunksnakočiu, darydami pleišto formos ženklus ant molinės lentelės.
Tačiau dabar Tel Avivo ir Arielio universitetų mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, kuris padės sutaupyti visas šias pastangas. Šis modelis gali automatiškai išversti akadų kalbos tekstą, parašytą klinio raštu, į anglų kalbą.
Asirija, pavadinta dievo Ašuro (aukščiausio asirų dievų panteone) vardu, buvo įsikūrusi Mesopotamijos lygumoje. 721 m. pr. m. e. Asirijos kariuomenė atėjo iš šiaurės, užkariavo Šiaurės Izraelio karalystę ir paėmė į nelaisvę dešimt Izraelio genčių, po to jos dingo istorijos vingiuose.
Archeologai senovės Mesopotamijoje rado šimtus tūkstančių molinių lentelių, užrašytų klinio raštu ir datuojamų 3400 m. pr. m. e. Tačiau rasta kur kas daugiau lentelių, nei gali lengvai išversti ribotas skaičius jas perskaityti įstengiančių ekspertų.
Kurdami naująjį mašininio mokymosi modelį, mokslininkai parengė dvi automatinio vertimo iš akadų kalbos versijas: viena verčia iš transliteruotų lotyniškų užrašų, o kita – iš klinio rašto Unicode elementų tiesiogiai į anglų kalbą.
Vienas mokslininkų dr. Gordinas pažymėjo, kad daugeliu atvejų vertimas gali būti naudojamas kaip pirminis teksto apdorojimas. Autoriai siūlo, kad mašininis vertimas galėtų būti naudojamas kaip žmogaus ir mašinos bendradarbiavimo dalis, kurio metu mokslininkai žmonės taisytų ir tobulintų modelio rezultatus.
Mokslininkai daro išvadą, kad vertimas yra esminė žmogaus veikla, turinti ilgą mokslinę istoriją nuo pat rašto atsiradimo.
„Tai gali būti sudėtingas procesas, nes paprastai reikia ne tik dviejų skirtingų kalbų, bet ir skirtingos kultūrinės aplinkos ekspertinių žinių. Skaitmeninės priemonės, galinčios padėti versti, kasmet tampa vis labiau paplitusios, o tai susiję su pažanga tokiose srityse kaip optinis ženklų atpažinimas ir mašininis vertimas.“
Tačiau senovės kalbos vis dar yra didelis iššūkis šioje srityje. Norint jas skaityti ir suprasti, reikia išmanyti seniai mirusių kalbų bendruomenę, be to, patys tekstai gali būti labai fragmentiški.
