„Lietuvos kunigai dėl Sinodo“. Į taip pavadintą susitikimą š. m. liepos 23 d. atvyko per dvi dešimtis dvasininkų iš įvairių Lietuvos parapijų, daugiausia Kauno, Vilniaus ir Vilkaviškio vyskupijų.
Kviesdamas šiam įvykiui kunigas dr. Gediminas Jankūnas, LVK siuntimu atstovavęs Lietuvai š. m. balandžio 29 – gegužės 2 d. Romoje vykusiame pasauliniame susitikime „Parapijų kunigai dėl Sinodo“, rašė: „Kviečiu Jus, Lietuvos kunigus ir diakonus, atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus mums parašyto Laiško kvietimą statydinti misionierišką sinodinę Bažnyčią bei entuziastingai angažuotis šiame kelyje. Tai ne tiek teorija, kiek praktika, kurią daugumai iš mūsų dar reikia patirti ir išmokti.“ Mat pats popiežius Pranciškus, baigiantis minėtajam susitikimui Romoje, paskelbė: „Prašau jūsų grįžus namo tapti sinodiškumo misionieriais tarp brolių kunigų: animuoti apmąstymus dėl parapijos kunigų tarnystės atnaujinimo sinodiniu ir misionierišku požiūriu, skatinti kunigų pokalbius Dvasioje, <…> tada prašau jus informuoti Sinodo sekretoriatą apie šių susitikimų vaisius pagal nuorodas, kurios jums bus pateiktos. Grįžę namo aptarkite šį sumanymą su savo vyskupais ir vyskupų konferencijomis, taip pat pasakykite jiems, kad tai yra popiežiaus jums pavesta užduotis. Savo ruožtu parašiau Laišką visiems pasaulio parapijų kunigams, informuodamas juos apie šią iniciatyvą ir pristatydamas jus kaip sinodiškumo misionierius.“
Kauno kunigų seminarijos patalpose susirinkę dvasininkai visą vidurvasario dieną skyrė popiežiaus siūlymui mokytis bendruomeninės įžvalgos meno, praktikuoti „pokalbio Dvasioje“ metodą, jie taip pat drauge meldėsi, klausėsi, dalinosi mintimis, bičiulyste.
„Sinodiškumas prasideda ne nuo popiežiaus ar vyskupų, bet nuo kiekvieno pakrikštytojo ir pirmiausia mūsų, kunigų ir diakonų, kurie arčiausiai Dievo žmonių savo kasdienėje tarnystėje mūsų parapijose ir bažnyčiose,“ – teigė kunigas Gediminas Jankūnas, sinodiškumo tarp Lietuvos kunigų misionierius. Jis ne tik visiems išdalino Šventojo Tėvo laišką, bet ir pakvietė pokalbiams trimis temomis, kurios aptartos ir pasauliniame susitikime: kaip Romoje, taip ir Lietuvoje, pasiremta garsaus čekų kunigo Tomašo Haliko pasiūlytais tekstais-impulsais (jų vertimus į lietuvių kalbą galima rasti š. m. „Artumos“ žurnalo nr. 6, 7/8 ir 9). Įsiklausyta ir dalintasi tokiomis temomis:
1. Sinodinės Bažnyčios veidas (apie sinodiškumo patirtis ir suvokimą parapijos ir vyskupijos gyvenime);
2. Visi mokiniai, visi misionieriai (apie skirtingų charizmų, pašaukimų ir tarnysčių dalyvavimą parapijos ir vyskupijos gyvenime);
3. Megzti ryšius, statyti bendruomenes (apie bendruomeninės įžvalgos meną parapijos ir vyskupijos gyvenime).
Susitikime dalyvavo ir susirinkusiųjų įdėmiai klausėsi Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris sykiu yra ir Lietuvos vyskupų deleguotas moderuoti Sinodinį kelią mūsų šalyje. Pabaigoje jis pasidalino savo įspūdžiais iš Sinodo generalinės asamblėjos praėjusio metų spalį Vatikane.
Dalyvavo ir šį susitikimą priėmusios Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Jis susitikimo pabaigoje arkikatedroje bazilikoje visų drauge švęstoje Eucharistijoje arkivyskupo Kęstučio Kėvalo vardu pakvietė kunigą Gediminą Jankūną vadovauti liturgijai ir pasakyti homiliją. Joje aptardamas tos dienos evangeliją apie Vynmedį, jo šakeles ir vaisius, vardan kurių vynininkas apipjausto vynmedį, kunigas Gediminas teigė, kad ir visas sinodinis procesas Bažnyčioje yra būtent apie tai – kad gražiais lapais pasipuošusi Bažnyčia ne vien gražiai atrodytų, bet ir duotų vaisių, kuriais džiugintų žmones, atneštų jiems Džiugiąją Žinią, Gerąją Naujieną apie visų žmonių išgelbėjimą Karalystės džiaugsmui.
