Vasario 3 d. Vilniuje, Mokytojų namuose įvyko Krikščionių sąjungos suvažiavimas. Invokaciją atliko disidentas, kunigas Robertas Grigas. Suvažiavimą pasveikino kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus profesorius Ignas Vėgėlė, Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.
Suvažiavime patvirtintas partijos valdybos nutarimas Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose remti profesorių Igną Vėgėlę. Pataisyti ir papildyti partijos įstatai, patvirtinta bendroji partijos programa, kurioje pagrindiniai akcentai – krikščioniškųjų tradicinių vertybių, lietuvių kalbos ir tautiškumo, prigimtinės šeimos apsauga, demokratijos sugrąžinimas į politinį gyvenimą, kova su valstybingumo pamatams pavojinga Europos Sąjungos federalizacija.
Suvažiavime nutarta kartu su Lietuvos šeimų sąjūdžiu kurti naują politinę jėgą, į kurią kviečiami jungtis visi neabejingi šalies ateičiai žmonės ir organizacijos. Partijos valdyba papildyta nariais – Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovais. Jais išrinkti Edita Aleksandravičė, Artūras Orlauskas, Vitolda Račkova, Tomas Senūta, Egidijus Visockas. Komisijų nariais išrinkti LŠS atstovai Ramutę Tervydytė, Andrius Švarplys. Partijos pirmininko pavaduotoju patvirtintas Algimantas Rusteika.
Partijos tikslas – dalyvaujant rinkimuose pasiekti, kad Lietuvoje pagaliau būtų sudaryta nacionalines vertybes atstovaujanti vyriausybė. Partijos rinkiminė programa, struktūra bus tvirtinami kitame partijos suvažiavime, apie kurią iš anksto bus paskelbta.
Partija išplatino tokio turinio kreipimąsi į visuomenę:
Mūsų valstybei atėjo išbandymų metas. Vos ne trečdalis tautos, milijonas aktyviausių, negalinčių pakęsti netiesos ir valdžios melo piliečių iš šalies jau pasitraukė. Išsivaikštančiai tautai dar sykį kyla grėsmė per keletą kartų išnykti, palikus tik pavadinimą žemėlapiuose, skyrelį istorijos vadovėliuose ir išsisklaidžiusią, tapatumą praradusią minią žmonių, nebežinančių nei savo kalbos, nei praeities.
Valstybingumo praradimas įsibėgėjant geopolitinei krizei, krikščioniškų vertybių išstūmimui iš viešo gyvenimo ir nesiliaujant ES institucijų pastangoms primesti šalims joms nepriimtinas ideologijas gali paversti niekais mūsų išsilaisvinusios Lietuvos siekius. Visuomenė vis labiau išstumiama į politinio gyvenimo paraštes, suskaldyta, mėginama papirkti lengvais tarptautinių projektų pinigais, pilietiški, Sąjūdžio vertybių neatsižadėję žmonės tampa patyčių objektu.
Nepriklausomoje Lietuvoje svarbiausi šaliai sprendimai nuo žmonių vis labiau nebepriklauso. Deklaratyvios politinių darinių programos, juolab reali jų veikla niekuo iš esmės tarpusavyje nesiskiria. Politinės, verslo ir finansinių interesų grupuotės, įteisinusios valstybinį didžiųjų “partijų” finansavimą ir užgrobę įtaką nacionalinei žiniasklaidai, sukūrė uždarą sistemą, kurios tikslas – bet kokia kaina išsaugoti susikurtą padėtį.
Valstybės turto prichvatizacijos ir tarpusavio karų procese susiformavę partinės grupuotės turi mažai ryšio su realiu žmonių gyvenimu. Vis labiau vienintelis jų tikslas einant į valdžią yra tik ateiti į valdžią, o ją gavus – išlaikyti. Beveik viskas padaryta tam, kad niekas nesikeistų.
Nei valdantieji, nei, deja, opozicija Seime nebeturi nei reikšmingų idėjų, nei jas įgyvendinančių asmenybių. Valdžios nutolimas nuo visuomenės pasiekė pavojingą ribą. Svetima piliečiams sistema kuria vis naujas problemas, nė vienos jų neišsprendžiant ir tai tampa didžiausia Lietuvos problema ir grėsme valstybingumui.
Praėję dešimtmečiai mus atvedė į situaciją, kurios dabar jokia – nei sena, nei nauja – politinė partija ar organizacija viena nebegali pakeisti. Šalies perspektyvos priklausys nuo to, ar pagaliau pabus esminių permainų siekiančių visuomenės sluoksnių sveikas protas ir realybės jausmas.
Susitelkti visuomenei, sutelkti asmenis ir organizacijas galima tik apie vieną tikslą, kuris būtų suprantamas, brangus kiekvienam piliečiui ir išreikštų Lietuvos interesą – susigrąžinti nepriklausomą valstybę, kuri yra kiekvieno žmogaus ir šeimos interesų įgyvendinimo būtina sąlyga.
Tą galima padaryti tik visos visuomenės bendra, vieninga veikla ir pastangomis. Turime užbrėžti raudoną brūkšnį ir pamiršti visas praeities nuoskaudas, nesutarimus, klaidas ir nuodėmes. Ši būtinybė visuomenės suvokta ir vienijimasis stichiškai jau prasideda. Ir verslas, ir žmonės, ir net esamų partijų eiliniai nariai nebenori tylėti.
Krikščionių sąjunga ir Lietuvos šeimų sąjūdis pareiškia:
pradedame kurti atsinaujinusią politinę jėgą, kurios tikslas – dalyvaujant rinkimuose pasiekti, kad Lietuvoje būtų sudaryta nacionalines vertybes atstovaujanti vyriausybė. Jos rinkiminė programa, struktūra bus tvirtinami kitame suvažiavime, apie kurį iš anksto paskelbsime.
Kviečiame jungtis visas neabejingas šalies ateičiai visuomenės jėgas ir organizacijas, žinomus Lietuvos žmones, tikinčiųjų ir savivaldos bendruomenes, profsąjungas, socialines grupes, aktyvius piliečius. Laikas tikrosioms permainoms atėjo.
Už Dievą! Už Šeimą! Už Tėvynę!
