Italų kardinolas Mongolijoje svajoja įkurti katalikų vienuolyną

Italas Giorgio Marengo (Džordžo Morengo) , jauniausias pasaulyje kardinolas, prieš 20 metų pirmą kartą atvyko į Mongoliją kaip kunigas misionierius, jo misija stepėje įrengė dvi jurtas – vieną skirtą veiklai, kitą – Mišioms aukoti, pasakoja CNA.

Pirmasis vietinis Mongolijos kunigas buvo įšventintas tik 2016 m.

Maždaug Aliaskos dydžio Mongolijoje viename kvadratiniame kilometre gyvena penki žmonės. Apie 30 proc. jos gyventojų yra klajokliai arba pusiau klajokliai.

Mongolija ribojasi su Rusija šiaurėje ir Kinija pietuose, ji taip pat yra antra pagal dydį pasaulio šalis be išėjimo į jūrą, o trečdalį jos teritorijos užima didžiulė Gobio dykuma.

„Buvome pasiųsti į tolimą vietovę, kur Bažnyčia dar niekada nebuvo buvusi”, – prisimena kardinolas. „Po ilgo reikiamų leidimų gavimo proceso pagaliau gavome žemės sklypą – tuščią, be nieko.”

Katalikų misionieriai, kurie ruošdamiesi tam praleido po trejus metus mokydamiesi mongolų kalbos, klausė savęs: „Nuo ko pradėsime?” Jie nusprendė pradėti nuo maldos.

„Mes meldėmės, šventėme Eucharistiją mongolų kalba, todėl apylinkės žmonės pradėjo įeiti į ger [mongolų kalbos žodis, reiškiantis jurtą] ir stebėti šiuos juokingus užsieniečius, kurie meldėsi, – pasakojo G. Marengo. – Jie mums pasakė: ,Pajutome, kad šiame ger, šioje jurtoje, yra kažkas ypatingo'”.

Evangelizacija prasideda nuo maldos, aiškino G. Marengo praėjusią savaitę Romoje vykusioje Pasauliečių centro organizuotoje paskaitoje, o Mongolija, kurioje yra atokiausių pasaulio vietų, tinka kontempliatyviai maldai. Italų kardinolas Mongolijoje svajoja įkurti katalikų vienuolyną.

Popiežius Pranciškus taps pirmuoju Mongolijoje apsilankiusiu popiežiumi, kai rugpjūčio 31-rugsėjo 4 d. vyks į šios Azijos šalies sostinę Ulan Batoras.

Pasak G. Marengo, Mongolijoje gyvena tik 1450 katalikų, todėl Mongolija yra „viena mažiausių katalikų bendruomenių pasaulyje”.

Apaštališkajai Mongolijos prefektūrai vadovaujantis kardinolas po paskaitos žurnalistams sakė, kad popiežiaus Pranciškaus noras aplankyti tokią mažą katalikų bendruomenę rodo, jog jo „širdis dega meile visuotinei Bažnyčiai, o ypač Bažnyčiai ten, kur ji gyvena mažumos sąlygomis”.

Mongolijos, kadaise buvusios Tibeto budizmo šerdimi, religinis kraštovaizdis smarkiai pasikeitė dėl komunistų valdymo.

Amžių sandūroje Mongolijoje buvo apie 110 tūkst. budistų vienuolių ir 700 vienuolynų.

G. Marengo prisiminė, kaip vienas prancūzų katalikų misionierius, XIX a. pabaigoje lankęsis dabartinėje Mongolijoje, pamatęs budistų vienuolynų virtinę Mongolijoje, pasakė: „Vieną dieną šioje šalyje turės atsirasti katalikų vienuolynas”.

Mongolijos Liaudies Respublikai valdant vienpartinei valdžiai, daug vienuolynų buvo sunaikinta ir uždaryta, nužudyta apie 17 tūkst. budistų vienuolių, o daugelis kitų atsisakė religinio gyvenimo.

Nors po Sovietų Sąjungos žlugimo kilęs judėjimas siekė atstatyti sunaikintus vienuolynus, maždaug 40 proc. Mongolijos gyventojų tebėra ateistai arba neišpažįsta jokios religijos.

Popiežius Pranciškus į Mongoliją vyks rugsėjo pradžioje. Tai bus pirmasis kurio nors pontifiko vizitas į šią budistinę Azijos valstybę.

86-erių popiežius Pranciškus Mongolijoje lankysis rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 dienomis, šalies prezidento ir Bažnyčios vadovybės kvietimu, sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni (Matėjas Brunis).

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version