Italijos ūkininkai, kurie šiemet yra tarp 2025 m. Jubiliejaus vilties piligrimų, penktadienį atvežė savo gyvulius į Vatikaną, kad kardinolas Mauro Gambetti (Mauras Gambetis) juos palaimintų.
Keletas ūkininkų iš visos šalies atvežė arklius, galvijus, ožkas, žąsis, vištas ir triušius į laikiną tvartą, įrengtą priešais Šv. Petro aikštę, kad paminėtų sausio 17 d. ūkininkų ir gyvulių globėjo šventę.
Šventasis Antanas, dar vadinamas šventuoju Antanu iš dykumos arba šventuoju Antanu Didžiuoju, buvo IV a. eremitas, garsėjęs savo asketizmu ir laikomas krikščioniškosios vienuolystės tėvu. Jo šventą gyvenimą Egipto dykumoje aprašė ir šventasis Atanazas „Šventojo Antonijaus gyvenime“.
Šv. Antanas (251/252–356), abatas, gimė Egipte, turtingoje, religingoje šeimoje. Likęs našlaičiu, išpardavė turtą ir išdalijo vargšams. Jaunesnę seserį paliko taurių žmonių globai, o pats pasitraukė į dykumą ir gyveno grotoje kaip atsiskyrėlis. Netikėta gyvensenos pertvarka pareikalavo daug dvasios pastangų (jį užgriuvusios šėtono pagundos dažnai vaizduojamos mene). Vėliau persikėlė prie Raudonosios jūros ir gyveno griuvėsiuose. Ten ėmė rinktis vis daugiau mokinių, ir Antanas tapo pirmuoju Bažnyčios istorijoje atsiskyrėlių bendruomenės vadovu, abatu.
