Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro sekmadienį po pietų Italijos Katancaro vyskupijos katedroje aukos Mišias ir paskelbs palaimintosiomis tame regione gyvenusias dvi moteris, kurios paliko kančios kartu su kenčiančiu Kristumi liudijimą.
Maria Antonia Samá gimė 1875 m. labai neturtingoje šeimoje. Būdama dvylikos metų susirgo artrito liga, dėl kurios beveik šešiasdešimt metų buvo priversta gulėti lovoje. 1915 m. ji davė privačius ypatingo pasišventimo Dievui įžadus. Jos namai tapo dvasiniu orientyru apylinkės gyventojams, kurie ateidavo pas ją išsakyti savo problemų, prašyti maldos ir patarimo, padrąsinimo ir paguodos sunkumuose. Ji mirė mirė 1953 m.
Gaetana Tolomeo gimė 1936 m. Katancaro mieste. Kai jai buvo dveji metai, buvo diagnozuotas progresuojantis galūnių paralyžius. Dėl negalios ji negalėjo normaliai vystytis, visą gyvenimą negalėjo išeiti iš namų. Ramiai priėmusi savo būklę ji ją suprato kaip pašaukimą sekti kenčiantį Kristų. Kitiems padedant 1952 m. nuvykusi į Lurdą, ji paaukojo save kaip auką už nusidėjėlius. Jos namai tapo susitikimų, maldos ir krikščioniškojo ugdymo vieta. Ji mirė 1997 m.
Šių dviejų moterų istorijose nesunku atpažinti bendrą kelią, kuriuo jos sekė Kristų. To bendro kelio vardas – kančia – daugelį žmonių baugina. Tačiau šventumas kyla ne iš pačios kančios, bet iš žmogiškojo silpnumo susitikimo su malonės jėga, sako Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, pristatydamas šias dvi liudytojas, kurios sekmadienį įrašomos į Bažnyčios gerbiamų palaimintųjų knygą.
