„Pagaliau išleidome. Kompaktinis diskas „Ciesorienė Dongaus“ – ilgai lauktas, širdyse nešiotas, balsais išgiedotas”, – džiaugiasi Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės liaudiškų giesmių ansamblis, vadovaujamas Vidmanto Budreckio.
Disko anotacijoje rašoma: „Kas yra šis keistas ir įdomus žodis kantička, o Žemaitijoje išgirstume sakant – kontečka? Kantičkos – tai pačios seniausios giesmės lietuvių kalba. Dažnai siejamos tik su Žemaitija, nors buvo giedamos visoje Lietuvoje. Galbūt sąsajas su Žemaitija pagilino tai, kad Vilniaus katedros vikaras kun. Vincentas Valmikas, pataisęs jėzuito Pranciškaus Šrubauskio giesmyną „Balsas širdies“ ir pridėjęs savo giesmių, 1820 m. išleido „Kantičkas žemaitiškas, arba Giesmes nobažnas“ (iki XIX a. vid. išėjo keliolika leidimų).
Nuo 1855 m. giesmyno leidyba rūpinosi žymusis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Šis giesmynas, pavadintas „Kantizckos, arba Kninga giesmiu“ buvo labai populiarus. Perredaguotas kalbiniu požiūriu bei papildytas naujomis giesmėmis leistas keliasdešimt kartų iki pat XX a. pradžios. Vyskupas Motiejus rašė jo pratarmėje: „Kartkartems iszspaudintos Žemaiczių Kanticzkos, teip ilgainiui per nepriveizėjimą pasigadino, jogei daug giesmių ir pergiedoti negalima buvo. […] Vis tai regėdamas: pajeszkojau senovės gadinės Kanticzką, su atyda parveizėjau ir isz naujo Vilniuje iszspauzdinau. Tikiu dabar visus tose Kanticzkose, atrasiant tas paczias giesmes, kurias ne vienas jau moka isz galvos; priduriau dar keletą naujų giesmių, kurias vilus patiksiant giedotojams. Rasziau Varniuse 1859 metuse. Žemaiczių vyskupas Motiejus Valanczauskas.“
Žodis „kantička“ yra lenkų – lotynų kalbos skolinys, reiškiantis giesmę. Ilgainiui jis tapo siejamas su šiuo senuoju vysk. M. Valančiaus giesmynu, kurį buvo galima rasti kone kiekvienoje troboje. Šis giesmynas kvadratinės formos, nuo laiko pageltusiais, sudūlėjusiais, apiplyšusiais lapais. Žemaitijoje jis tapo maldaknygės sinonimu, nors jau buvo giedama nebe iš M. Valančiaus kantičkų.
Kitąkart žmogus, atėjęs į „budīnę“ (žemaičių šermenys) sakydavo: pamiršau savo „kontečkas“ (t. y. maldaknygę, iš kurios giedama per „budīnes“). Žemaitijoje giedojimas ypač svarbus mirusiųjų pagerbimo metu – tradiciškai artimieji ir kaimynai kelis vakarus budėdavo “pri nabašnėka”. Būdavo giedami „pātruonā” (šventieji globėjai) , „pasālmės“ (psalmės), šermeninės giesmės iš kantičkų ir, žinoma, Žemaičių Kalvarijos kalnai „so trūbās”.
Senosios kantičkinės giesmės buvo giedamos ne vieną šimtą metų, perduodamos iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Deja, dabar tai nykstanti tradicija. Ji gyva tik pavienių bažnytinių bei folkloro ansamblių entuziastų dėka.
„Šiuo įrašu norėtume išsaugoti ir dalintis gražiu, unikaliu senųjų giesmių paveldu. Viliamės, kad tokiu būdu įgarsintos giesmės, jų melodijos išliks ir, tikėkimės, bus giedamos”, – sako disko leidėjai.
„Kodėl šią kompaktinę plokštelę pavadinome „Ciesorienė Dongaus“? Nes joje skamba giesmės Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Giesmių tekstai vaizdingi, įdomūs, itin daug gražių epitetų Dievo Motinai. Vienoje giesmėje radome įspūdingą senobinį titulą – Ciesorienė Dongaus. Įraše skambančių giesmių melodijos originalios, nesikartojančios, beveik visos užrašytos Žemaitijoje. Keletas jų įgiedotos žemaičių kalba. Čia rasite dvi giesmes, palydimas džiazo pianisto prof. S. Šiaučiulio improvizacijomis”, – pasakoja giedoriai.
Kompaktinio disko leidėjai yra dėkingi daugybei žmonių, kurių dėka šis diskas išvydo dienos šviesą. Be didelio skaičiaus senųjų giesmių puoselėtojų giedoriai nuoširdžiai dėkoja Australijos lietuvių bendruomenei, kuri per ten tarnaujančio kun. Juozo Deveikio ir Telšių vyskupo generalvikaro kan. Viliaus Viktoravičiaus rankas jiems perdavė auką kompaktinės plokštelės leidybai.
Plokštelė įrašyta Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje 2017 – 2019 metais. Ją įsigyti galima Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios knygynėlyje, Telšiuose katechetinio centro knygynėlyje bei Vilniuje šv. Onos bažnyčios knygynėlyje.
