Šiemet išaugo pakviestų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas studentų skaičius, bendras būsimų studentų skaičius auga beveik puse tūkstančio, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
LAMA BPO vadovas taip pat LRT sakė, kad bendras išaugęs pakviestų studijuoti skaičius nėra džiuginantis, nes susijęs su žemesniais reikalavimais stojant į kai kurias kolegijas.
„Nuogąstauta, ar matematikos poveikis bus labai didelis, jis nėra didelis ir jis visų pirma nėra didelis tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų grupėje ir padaugėjo asmenų, kurie bus pakviesti į valstybės nefinansuojamas vietas. Šiuo atveju bendras skaičius pakviestųjų viršys vos ne puse tūkstančio pernykštį skaičių, tik juo džiaugtis per daug nesinori, nes dalis kolegijų dar pamažino slenkstinius reikalavimus, tai kaip tik čia turbūt augimas labiau susijęs su šita grupe“, – penktadienį LRT sakė P. Žiliukas.
LAMA BPO kvietimų studijuoti rezultatus paskelbti planuoja penktadienį vidurdienį.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas LRT teigė, kad prasti matematikos egzamino rezultatai, jo neišlaikius maždaug trečdaliui abiturientų, didelės įtakos stojimo rezultatams neturėjo.
Viceministras pažymėjo, kad po pirmojo etapo vis dar yra likusių laisvų valstybės finansuojamų vietų, nors tenkinančių valstybės finansuojamų vietų reikalavimus absolventų buvo daugiau.
„Manau, kad neturėjo tai (matematikos rezultatai) daug įtakos, nes žiūrint, kiek tarp stojančiųjų yra tenkinančių valstybės finansuojamų vietų reikalavimus, jų buvo daugiau, nei yra valstybės finansuojamų vietų, tačiau valstybės finansuojamų vietų dar liko. Tai reiškia, kad nemaža dalis norėjo studijuoti tokiose programose, kur valstybės finansuojamų vietų yra nepakankamai, dėl to, kad vis dar yra nemažas noras pasirinkti tam tikrus socialinius mokslus, nemažai norinčių stoti į mediciną, kadangi ten vietų skaičius yra ribotas, pasirinko valstybės nefinansuojamas vietas“, – kalbėjo viceministras.
Jis taip pat patvirtino, kad į kai kurias specialybes konkurso nebeliko sumažėjus stojančiųjų.
„Mūsų tikslas buvo, kad neribosime stojančiųjų kiekio į valstybės finansuojamas vietas į informatiką, pedagogiką, slaugą, kur specialistų trūkumas milžiniškas. Tai, kad buvo mažiau stojančiųjų, kurie pasirengę studijoms, konkurso neliko ir žemės ūkio moksluose, visose programose, sporte, visuomenės saugume, gyvybės moksluose ir panašiai“, – sakė G. Jakštas.
