Lapkričio 13 d. iš Nikaragvos į Gvatemalą buvo deportuotas Jinotegos vyskupas ir Nikaragvos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Carlosas Herrera, praneša krikščioniškas portalas persecution.org.
Šis žingsnis yra Nikaragvos vyriausybės jau daugelį metų vykdomos persekiojimo kampanijos prieš krikščionių Bažnyčią Nikaragvoje tolesnis eskalavimas ir naujausias veiksmas iš eilę metų trunkančio persekiojimo.
Autoritarinis prezidento Danielio Ortegos režimas į tremtį išsiuntė daugiau kaip 85 katalikų ir apie 60 evangelikų lyderių, teigė šaltiniai.
Rugsėjį Nikaragva paleido 135 politinius ir religinius kalinius, išsiųsdama juos iš šalies. Šis paleidimas įvyko po panašaus didelio masto kalinių paleidimo 2023 m., kai Nikaragvos vyriausybė išsiuntė 222 politinius ir religinius kalinius.
Tarp 2023 m. paleistųjų buvo ir žymus katalikų vyskupas Rolando Alvarezas. Vyskupas Alvarezas buvo suimtas 2022 m. ir nuteistas 26 metams kalėjimo už tai, kad viešai kalbėjo apie Nikaragvos Bažnyčios persekiojimą. Jis atliko vienerius metus bausmės, o 2023 m. buvo išleistas į laisvę.
Ortega vadovavo naujam šalies priešiškumui Bažnyčiai, kuri, jo nuomone, kenkia jo pretenzijoms į absoliučią valdžią. Nikaragvos gyventojų daugumą sudaro krikščionys: apie 50 proc. katalikų ir 33 proc. evangelikų. Nepaisant to ir fakto, kad Ortega išpažįsta Romos katalikų tikėjimą, jis vadovauja vyriausybei, kuri griežtai priešinasi krikščioniškų institucijų svarbai visuomenėje.
Šių metų pradžioje kalbėdamas Tarptautinio krikščionių koncerno remiamame tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime religijos laisvės klausimais, vienas iš nikaragviečių tremtyje paaiškino, kokia sunki šiandien yra Bažnyčios padėtis Nikaragvoje.
„Kaip Bažnyčia išgyvename blogiausius laikus Nikaragvos istorijoje nuo jos įkūrimo prieš daugiau nei 500 metų iki dabar“, – sakė kunigas susirinkusiems klausytojams. Jis buvo suimtas, pažemintas, mušamas ir įkalintas keliems mėnesiams, o jo artimieji Nikaragvoje priversta gyventi, kai prie jų namų stovi policija ir stebi kiekvieną jų žingsnį.
Toks sekimas Nikaragvoje tampa vis labiau įprastas, nes, pasak kunigo, „kiekvieną sekmadienį prie šalies katalikų bažnyčių stovi patruliniai automobiliai, pilni policijos“, o „sekmadieniais Eucharistijoje dalyvaujantys tikintieji yra fotografuojami [ir] įrašinėjami likusių kunigų sakomi pamokslai“.
Toks sekimo režimas stebėtinai panašus į tą, kurį Kinija įvedė savo religinėms bendruomenėms. Nikaragva palaiko glaudžius santykius su Kinija, kuri ją laiko svarbia sąjungininke, susiduriančia su didėjančiomis Vakarų sankcijomis ir sunkumų patiriančia ekonomika. 2023 m. gruodžio mėn. Kinija ir Nikaragva paskelbė apie geresnius santykius, dar labiau suartinusius abi autokratijas.
2022 m. liepą Nikaragva išsiuntė 18 vienuolių iš Motinos Teresės įkurto ir nuo 1988 m. Nikaragvoje veikiančios Gailestingumo misionierių kongregacijos. Pasak BBC, vienuolės policijos lydimos autobusu buvo nuvežtos prie pietinės šalies sienos ir priverstos pėsčiomis kirsti Kosta Rikos sieną.
Birželio pabaigoje iš Gailestingumo misionierių buvo atimtas jų teisinis statusas, o tai buvo administracinė priemonė, padėjusi pagrindą jų galutiniam išsiuntimui.
Anksčiau, 2022 m., Ortegos vyriausybė išsiuntė Vatikano ambasadorių Nikaragvoje, o Bažnyčia šį žingsnį griežtai pasmerkė.
