Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai bei keli kitų frakcijų atstovai siūlo koreguoti Švietimo įstatymą, suteikiant teisę tėvams nuspręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio jų vaikams iki 16 metų.
Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokioms pataisoms sako nepritarianti.
„Šios temos (lytiškumo – BNS) neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio, o pamokų metu įgyjama informacija – būtina visapusiškam jauno žmogaus žinių ir asmenybės formavimuisi“, – rašoma BNS perduotame ministerijos komentare.
„Todėl ministrė Raminta Popovienė nepritaria keleto Seimo narių iniciatyvai leisti tėvams spręsti, ar privalomos lytiškumo ugdymo pamokos jų vaikams yra reikalingos“, – teigiama jame.
Su pataisomos dėl lytiškumo ugdymo taip pat siūloma atsisakyti patikrinimų atostogų metu.
Lytiškumo ugdymas negali vykti be tėvų žinios
Seimo nario Igno Vėgėlės inicijuotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog taip siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.
„Lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas. Pedagogikos teorija vienareikšmiškai pasisako, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kuriuo nors mokomuoju dalyku be tėvų žinios ir sutikimo“, – rašoma dokumente.
„Gera pedagoginė praktika reikalauja dėl lytiškumo ugdymo mokykloje tartis su tėvais, kaip pirminiais ugdytojais, juos informuojant apie siūlomą lytiškumo ugdymo turinį, sudarant galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo įgyvendinimo formą ir būdą, galiausiai apskritai nuspręsti, ar jo vaikui apskritai reikia lytiškumo ugdymo mokykloje“, – teigiama jame.
Aiškinamajame rašte akcentuojama, jog 2016 metais priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa numatė bendradarbiavimo principą, kuriuo remiantis mokyklos bendruomenė galėjo susitarti, kokio lytiškumo ugdymo jiems reikia, o tėvai parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos įgyvendinimo būdą.
Anot politiko, ją 2022 metais pakeitusioje Gyvenimo įgūdžių bendroji programoje minėto bendradarbiavimo principo nebeliko.
Pokyčio iniciatoriai sako, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo principo, įpareigojančio nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Turi būti suteiktas visapusiškas išsilavinimas
Savo ruožtu Švietimo ministerija pabrėžia, jog lytiškumo ugdymą apimanti Gyvenimo įgūdžių programą dėstantys mokytojai turi kompetencijų pateikti mokiniams jų amžiaus tarpsnius atitinkančią informaciją, iki šiol dėl nesulaukta jokių skundų.
„Lytiškumo ugdymo pamokos sklandžiai vyksta jau antrus metus, ministerija dėl jų negauna nusiskundimų nei iš mokinių, nei iš tėvų, nei iš pedagogų“, – rašoma BNS perduotame komentare.
„Lytiškumo ugdymas turi būti kompleksinis ir nuoseklus, apimantis kognityvinių ir socialinių, emocinių įgūdžių ugdymą. Ugdant svarbu atsižvelgti į vaikų raidą, pasitelkti specialistus bei medžiagą, atitinkančią mokinių amžių, laiku pateikti moksliškai grįstą informaciją“, – tikina ministerija.
Ji pabrėžia ir tai, jog ugdymo proceso metu apimamas platus ir įvairus temų spektras: didelis dėmesys skiriamas savęs pažinimui, santykių kūrimui ir išlaikymui, įvairovės priėmimui, pagalbos ieškojimui ir suteikimui, gebėjimams priimti atsakingus sprendimus sudėtingose situacijose ir kitiems įgūdžiams.
Nepritarimą siūlomoms pataisoms išreiškė ir Švietimo ir mokslo komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius. Jo nuomone, vaikams turi būti suteiktas visapusiškas išsilavinimas.
„Valstybė investuodama į mūsų vaikus (turi – BNS) suteikti visapusišką išsilavinimą, tai lytiškumas taip pat yra išsilavinimo dalis. Nes kitu atveju mes galim prieiti prie tokio dalyko, kad paneigti Čarlzo Darvino teoriją, kaip kai kuriose yra JAV valstijose. (…) Nuo šitos evoliucijos teorijos galim nueiti iki kreacionistinės teorijos, kad Dievas sukūrė pasaulį ir taip toliau“, – BNS sakė politikas.
„Su visu tuo yra susijęs tas taip vadinamasis kritinio mąstymo ugdymas. Tai protingi žmonės sugeba priimti vienokią ir kitokią informaciją, bet ir ją pasverti mokslo pažanga“, – pridūrė jis.
Ne – patikrinimams atostogų metu
Registruotomis pataisomis taip pat siūloma uždrausti pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu, siekiant užtikrinti galimybes vaikams pailsėti nuo mokslų.
„Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį apima ir vaiko teisę pailsėti ugdymo proceso organizavimo ir įgyvendinimo metu, t. y. turėti pertraukas tarp pamokų, pertrauką pavalgyti, ilsėtis savaitgaliais ir turėti atostogas. Mokymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų tinkamai pailsėti“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Pasak iniciatorių, mokinių pasiekimų vertinimas yra ugdymo proceso dalis, tad jie neturėtų būti organizuojami poilsiui skirtu laikotarpiu.
Šį siūlymą švietimo ministerija ruošiasi svarstyti.
„Dėl pasiekimų patikrinimų per atostogas bus diskutuojama, būtina išklausyti visus argumentus, kad sprendimas neišbalansuotų visos sistemos“, – BNS teigė ministerija.
Tuo metu D. Jakavičius BNS sakė, kad tai „dar viena skaudi tema“, mat jei patikrinimai rengiami pamokų metu – nukenčia kiti moksleiviai.
„Kada atsirado tarpiniai patikrinimai ir plius yra visokios įskaitos, ir kiti dalykai, tai jeigu patikrinimai vyksta pamokų metu, tada nukenčia ir kiti mokiniai, jeigu tai yra ugdymo proceso metu, – sakė švietimo komiteto narys. – Jeigu pamokų metu (vyksta pasiekimų vertinimai – BNS), tada mokytojai nedalyvauja savo tiesioginiame darbe, tada kažkam tas pamokas palieka.“
Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte pabrėžia, kad jei egzaminai ar jų dalis organizuojama ne pirmąją atostogų dieną, bet atostogų viduryje, paprastai mokinys jos laikymui ruošiasi ir kitomis, prieš tai einančiomis atostogų dienomis, tačiau jiems kompensuojama yra tik atsiskaitymo diena.
„Tai reiškia, jog mokinys de facto netenka dalies atostogų“, – rašoma dokumente.
BNS inform.
