Nelikus nė vieno konkurento premjerė Ingrida Šimonytė tapo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate į prezidentus, sako partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Pirminiai rinkimai ką tik įvyko šiame prezidiumo posėdyje“, – trečiadienio vakarą po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė G. Lanbdsbergis.
Anot jo, galutinai kandidatę patvirtins partijos taryba.
„Esminė diskusija vyko dabar. Kandidatai, įvertindami premjerės geriausias galimybes atstovauti toms vertybės, kurios aktualios visiems partijos nariams, parėmė I. Šimonytę“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
Partijos skyriai iš viso buvo pasiūlę 23 politikus, kurie galėtų tapti jos kandidatu į prezidentus.
Visi kiti, išskyrus premjerę, kandidatūrą atsiėmė. Tarp jų – ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„(Demokratijos – BNS) šventė atšvęsta, šventės nugalėtoją turime“, – po prezidiumo posėdžio juokavo TS-LKD narys, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, taip pat atsisakęs varžytis dėl partijos kandidato nominacijos.
Anot jo, I. Šimonytė yra stipri kandidatė, jau dalyvavusi prezidento rinkimuose, todėl turinti patirties, gerai pasirodžiusi – 2019 metais ji pateko į antrą prezidento rinkimų turą. Tuomet ji gavo 33 proc. rinkėjų balsų.
Pasak G. Landsbergio, galimybę dalyvauti pirminiuose rinkimuose praradę TS-LKD rėmėjai galės savo valią pareikšti per tikruosius prezidento rinkimus.
Pirminiai TS-LKD kandidato į prezidentus rinkimai planuoti lapkričio 11 ir 12 dienomis, dabar tuo metu vyks tik konservatorių kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo reitingavimas.
I. Šimonytė trečiadienį Seime žurnalistams sakė save matanti kaip „proeuropietiškos dešinės, kuri nėra jokiu būdu radikali“, atstovę.
„Turbūt kad nemažai bus įvairios radikalios retorikos ar radikalesnių kandidatų. Kairėje pusėje neabejotinai bus labai daug kandidatų, nes žmonės kažkaip labai mėgsta save priskirti kairei pusei, nes gal galvoja, kad didžiuma rinkėjų tokie yra ir tai kažkaip rezonuoja“, – kalbėjo premjerė.
„Dešinė turi turėti savo kandidatą ir kandidatą, kuris yra ne radikalas, nuosaikus, proeuropietiškas žmogus“, – pridūrė ji.
Vyriausybės vadovė teigė buvusi pasirengusi dalyvauti su kolegomis debatuose per pirminius rinkimus.
„Vertinu, kaip kolegų apsisprendimą. Tikrai ne mano spaudimas, ne partijos vadovybės nutarimas, ne kažkas (lėmė kitų atsisakymą – BNS). Turbūt partijos vadovybė negalėtų pasakyti, kad ji mano sprendimą žinojo. Tokiu būdu negalėjo ir kalbinti kitų kandidatų atsisakyti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Anot jos, TS-LKD vadovybė apie jos pasiryžimą siekti partijos kandidatės nominacijos sužinojo trečiadienį, o ji sprendimą sau priėmė kiek anksčiau.
I. Šimonytė sakė nemananti, kad prezidento rinkimų kampaniją bus sudėtinga suderinti su premjerės pareigomis, nes ji prasidės tik tada, kai paaiškės visi kandidatai.
„Man atrodo, ministras pirmininkas buvęs Saulius Skvernelis buvo pasiėmęs atostogas tada, kada jau buvo pats kampanijos įkarštis, tai aš lygiai tą patį padarysiu ir tikrai manau, kad suderinsiu“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Paklausta, kokie lūkesčiai jai keliami per rinkimus, I. Šimonytė sakė, kad „čia ne penkmečio planai“.
„Rinkimai visada turi tam tikrų netikėtumų, daug kas priklauso nuo dalykų, kurių mes dabar nežinome. Manau, kad visą laiką tikslai yra tie patys – pasirodyti geriausiai“, – teigė ji.
Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.
G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.
