Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) gyventojus apie artėjančią audrą buvo „geriau įspėti negu neįspėti“.
„Mano supratimu vis tiek reikėjo tą įspėjimą padaryti, nepaisant to, kiek žmonės patys seka orų prognozes, kiek patys matė, kad yra ir didelė liūtis, ir vėjas nemažas“, – teigė premjerė.
„Žinoma, kad dėl tų žinučių nei medžiai nebūtų nevirtę, nei nuošliauža nebūtų neatsiradusi Gedimino kalne, (…) bet galbūt kažkas būtų priėmęs sprendimus prisirišti savo daiktus, kad jie neskraidytų ar padaryti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams sekmadienį neišsiųstų perspėjimo pranešimų apie gresiančią audrą.
Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.
Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
Sudėtinga situacija
Elektros po audros vis dar neturi apie 30 tūkst. vartotojų, blogiausia situacija – Vilniaus rajone ir Panevėžyje, sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė.
„Apie 29 tūkstančiai vartotojų, bet svyruoja, tai galima sakyti, kad apie 30 tūkstančių (vartotojų be elektros – BNS). (…) Blogiausia situacija Vilniaus rajone, Trakuose, Širvintose dar liko, Panevėžys. Vilniaus rajonas ir Panevėžys“, – ketvirtadienio rytą BNS sakė R. Juodkienė.
Anot jos, situacija – sudėtinga.
„Sekasi ir sudėtingai, ir gerai, nes per praeitą parą pajungėm, labai didelį skaičių gražinom elektros energijos vartotojų, bet tinklas vis dar išdraskytas, kai kur ištisos linijos yra be laidų, tie visi laidai yra visi ant žemės, juos reikia pajungti, atstatyti atramas“, – teigė ESO atstovė.
ESO vadovas Renaldas Radvila ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad kompensacijos vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei tris paras, bus pradėtos skaičiuoti pašalinus visus gedimus.
„Skaičiavimą pradėsime ir vertinimą pradėsime tada, kai turėsime galutinius rezultatus, tai šiandieną nenorėčiau spekuliuoti ir įvardinti, koks tai skaičius galėtų būti. Ką galiu užtikrinti, tai kad klientams nereikės kreiptis ir patiems skaičiuoti valandų, kiek truko sutrikimo šalinimas ir ar reikia kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“, – sakė R. Radvila.
„Per pusantro mėnesio mes visus klientus, kurie gali pretenduoti į šį kompensavimą, mes informuosime ir pateiksime instrukciją, kokių mums duomenų reikia tam, kad galėtume mes tas kompensacijas pervesti“, – pabrėžė jis.
Kompensacijas ESO skaičiuos kartu su energetikos rinkos reguliuotoju – Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Jos pirmininkas Renatas Pocius LRT radijui teigė, kad vartotojai galės kreiptis ir tada, kai žalą patirs kitokiomis formomis, pavyzdžiui, jei neturėdami elektros pirko kurą jos generatoriui.
Jis taip pat pridūrė, kad vartotojai kompensacijos galės prašyti ir internetu.
„Pirmiausia „Energijos skirstymo operatorius“ informuoja vartotoją apie tokią galimybę. Ką vartotojui reikia padaryti, tai tik pateikti prašymą nurodant tam tikrus rekvizitus. Tikrai turbūt nesudarys labai didelių kaštų pateikti tokią informaciją (…) tuo labiau, kad tai galima padaryti elektroniniu paštu, savitarnoje, niekur neišeinant iš namų“, – aiškino VERT pirmininkas.
ESO trečiadienį priminė, jog VERT patvirtinus avarijos faktą ir teritoriją, kompensacijos būtų mokamos tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei tris paras.
Bendrovės skaičiavimais, vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.
