Vyriausybė buvo pasiruošusi dalyvauti Konstitucinio Teismo (KT) byloje dėl galimybių paso teisėtumo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jei teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę. Kadangi teismas nusprendė nutraukti teiseną, tai yra Konstitucinio Teismo teisė tokį sprendimą priimti, nelabai turiu daugiau ją pasakyti“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė.
Trečiadienį KT nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo, nes Vyriausybė nuo šeštadienį panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai. Teismas teigė, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.
Komentuodama oponentų iškeltą versiją, esą galimybių paso galiojimas sustabdytas, kad būtų išvengta bylos nagrinėjimo KT, premjerė teigė, kad „tai dar viena teorija, kuri kažkam patogi“.
„Ne vieną kartą esu sakiusi priežastį, dėl kurios Vyriausybė ne atsisakė, o sustabdė galimybių paso galiojimą, nes lygiai taip pat Vyriausybė yra pasakiusi, kad jeigu matys poreikį tokiems apribojimams grįžti, toks sprendimas būtų ir priimamas, nes tai yra pasiteisinusi priemonė, gerai veikusi ir leidusi pasiekti bent keleto tikslų“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Skundo autorių nuomone, galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes
Nebegaliojančius teisės aktus KT nagrinėja tik tuomet, kai dėl to kreipiasi kiti teismai, nes šiems reikia baigti spręsti bylas, arba asmenys, išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones, nes būtina sudaryti galimybes jiems apginti savo konstitucines teises ar laisves.
Pernai rudenį 36 Seimo opozicijos atstovai KT apskundė Vyriausybės nutarimą, kuriuo šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Šiame daug kartų keistame nutarime buvo nustatyti įvairūs veiklos ribojimai, tarp jų ir skirtingos sąlygos turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei COVID-19 nepersirgusiems žmonėms. Asmenys, neturėję galimybių paso, negalėjo lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, renginiuose, pramogų ir maitinimo vietose, sporto klubuose ir panašiose vietose.
Skundo autorių nuomone, galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
