Apie 2,5 tūkst. žmonių šeštadienį žygiavo LGBTIQ bendruomenės eitynese Vilniuje, reikalaudami daugiau teisių seksualinėms mažumoms, juos pasitiko kelios dešimtys protestuotojų. Organizatoriai prieš renginį tikėjosi pritraukti iki 5 tūkstančių.
Eitynės ankstyvą popietę prasidėjo nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir per Gedimino prospektą tęsėsi iki Katedros aikštės. Čia vyko susirinkimas, aktyvistai sakė kalbas.
„Vilnius Pride“ eitynėse plevėsavo Europos Sąjungos (ES), Ukrainos, vaivorykštės spalvų vėliavos, dalyviai nešėsi įvairius plakatus, pavyzdžiui, su užrašais „Meilė nesirenka lyties“, „Aš noriu eiti namo ir mylėti tai, ką noriu“ ar „Meilė yra meilė, nesvarbu, kieno ji“.
Žygiuodami dalyviai skandavo „Mes esame visur!“, „Demonstruokimės!“.
Eitynės „Vilnius Pride“ vyko Estijai praėjusią savaitę tapus pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, yra įveikęs svarstymo stadiją.
„Džiugu dėl Estijos ir šiek tiek pavydu. Kartais norisi kažkokių mažų pergalių, bet jų nėra ir atrodo, kad LGBTIQ bendruomenė skatinama susitaikyti, eiti į kompromisus, o kai kurie galiausiai lieka su niekuo“, – BNS sakė vienas eitynių organizatorių, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas Ajus Jurgaitis.
„Tiesiog laukiame progreso, kurio nėra“, – pridūrė jis.
A. Jurgaitis teigė besitikintis, kad bent Civilinės sąjungos įstatymas greitai bus priimtas, tačiau nesiėmė prognozuoti, kiek tai realu.
„Mūsų reikalas yra sakyti tai, ko mums reiia, reikalauti lygių teisių. Lygios teisės nėra kažkokių didelių diskusijų objektas, tai yra tai, ko kiekvienas žmogus nusipelno“, – kalbėjo aktyvistas.
Eitynes prižiūrėję policijos pareigūnai BNS nurodė, kad jose dalyvavo apie 2,5 tūkst. žmonių.
Vilniaus meras: Civilinės sąjungos įstatymas turėjo būti priimtas seniai
Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas šeštadienį dalyvavo LGBTIQ bendruomenės eitynėse, jis teigia, kad Lietuvos sostinė yra visiems atviras miestas, kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai.
„Man atrodo, šitas renginys ir šitos eitynės dar kartą parodo, kokį didelį žingsnį esame padarę kaip visuomenė į priekį. Jis dar kartą parodo, kad Vilnius yra europietiškas miestas, kuris yra atviras visiems ir kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai, kito žmogaus skaudinimui, užgauliojimui“, – BNS eitynėse sakė V. Benkunskas.
„Šitas renginys ir yra apie tai – apie toleranciją, apie atvirumą ir apie laisvę būti savimi“, – pridūrė jis.
V. Benkunskas Vilniaus meru dirba pirmąją kadenciją nuo šių metų balandžio.
Politikas sakė palaikantis kiekvieno žmogaus teisę būti individu, išsakyti savo poziciją bet kokiais klausimais, įskaitant ir seksualinės orientacijos.
„Tas, kas Vakarų Europos miestuose, sostinėse jau yra įprasta dešimtmečiais, pas mus po truputį irgi įgauna savąjį vaizdą“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Eitynės „Vilnius Pride“ vyko Estijai praėjusią savaitę tapus pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, yra įveikęs svarstymo stadiją.
V. Benkunskas sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymas turėjo būti priimtas seniai.
„Keista, kad vis dar to nėra“, – teigė politikas.
Paklaustas, ar pritartų tos pačios lyties asmenų santuokoms, V. Benkunskas sakė: „Aš manau, kad mes turime eiti žingsnis po žingsnio ir, pirmiausia, turime susitvarkyti su civilinės sąjungos įstatymu, pasižiūrėti, kaip veikia šitas institutas, na o tada, matyt, eigoje bus galima šnekėti kitomis temomis“.
„Svarbu eiti“
Kaip nurodė organizatoriai, bendruomenė kelia keturis pagrindinius reikalavimus: teisinių ir medicininių sąlygų lyties keitimui sudarymo, teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, cenzūruojančių nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų panaikinimo bei pilnavertės apsaugos nuo diskriminacijos.
Į eitynes susirinkę žmonės apgailestavo dėl lėto Lietuvos progreso užtikrinant seksualinių mažumų teises.
Neformaliojo švietimo srityje dirbantis 26-ių Rokas Keršys sakė labai besidžiaugiantis dėl Estijos sprendimo įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.
Anot jo, toks sprendimas įrodo, jog LGBTIQ teisių užtikrinimas yra politinės valios, o ne kultūrinių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų šalių klausimas.
Pasak eitynių dalyvio, būtent politinės valios Lietuvoje trūksta priimti Civilinės sąjungos įstatymui.
„Būtų valios, rytoj tą būtų galima padaryti. (…) Kiek reikės laiko tą valią užsiauginti, vienas Dievas težino“, – BNS sakė R. Keršys.
24-ių mokytoja Simona Auštanavičiūtė kalbėjo liūdinti, jog „trypčiojame toje pačioje vietoje 30 metų“. Ji teigė besitikinti, jog eitynės padės atkreipti dar didesnį visuomenės dėmesį į bendruomenės problemas.
„Manau, yra svarbu eiti ir sakyti žmonėms, kad mes esame, esame gyvi ir neturime žmogaus teisių“, – BNS teigė lesbietė.
„Vilnius Pride“ su savo vaikais žygiavęs 55-ių teisininkas Arūnas Šidlauskas sakė, kad Lietuva dar nepadarė pakankamai LGBTIQ bendruomenės teisėms užtikrinti.
„Bet lyginant su ankstesniais metais matome, kad gerokai mažiau policijos, gerokai mažiau priešiškai nusiteikusių žmonių. Tai aš manau, kad stipriai tobulėjame šitoje srityje“, – BNS teigė jis.
Eitynėse dalyvavo ir Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas, liberalios Laisvės partijos nariai, įskaitant teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių. Jis pats priklauso LGBTIQ bendruomenei.
V. Benkunskas BNS sakė, kad Lietuvos sostinė yra visiems atviras miestas, kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai.
„Tas, kas Vakarų Europos miestuose, sostinėse jau yra įprasta dešimtmečiais, pas mus po truputį irgi įgauna savąjį vaizdą“, – kalbėjo Vilniaus meras.
„Darome viską, kas mūsų jėgose, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas“, – feisbuke rašė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, pati eitynėse nedalyvavusi dėl ligos.
Vyksta kontrprotestas, fiksuojami incidentai
Prieš „Vilnius Pride“ Katedros aikštėje susirinkę keliasdešimt žmonių žadėjo eiti uždažyti vaivorykštės spalvomis nudažytą pėsčiųjų perėją Pylimo gatvėje.
Įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas žurnalistams sakė, kad vaivorykštės spalvos ant gatvės neva kenkia eismo saugumui. Anksčiau darytame vaizdo įraše prie perėjos jis šaipėsi iš LGBTIQ bendruomenės.
Galop nuėjusi iki Pylimo gatvės policijos pareigūnų nuolat stebėta grupė žmonių pėsčiųjų perėjos neuždažė, tačiau grįžo į Katedros aikštę pasitikti „Vilnius Pride“ dalyvių.
Jie rėkė „Gėda!“, „Lietuva!“, nešėsi plakatus „Pyd******* eikit na****“, „STOP vaikų tvirkinimui“ ir panašius.
T. V. Raskevičius, priėjęs prie A. Kandroto, pabučiavo jį į žandą.
Tuo metu nacionalinis transliuotojas LRT skelbia, kad Gedimino prospektą kirtęs automobilis vos nekliudė eisenos dalyvių – žmonės vos spėjo pasitraukti ir išvengti susidūrimo.
Dalis žmonių, stebėjusių eitynes iš šono, eitynėmis piktinosi. Ties Lukiškių aikšte du protestuotojai laikė plakatus „Dievas teisia nuodemę“, „Pasiruošk Dievo karalystei“, pranešė naujienų portalas „15min“. Dar vienas vyras garsiai meldėsi.
Pareigūnai priešį renginį ragino nedalyvauti neteisėtose eitynėse ir nepažeidinėti įstatymų.
