Į Amžinojo poilsio vietą išlydėta pirmoji Panevėžio miesto merė G. Umbrasienė

Šiandien į Amžinojo poilsio vietą išlydėta pirmoji Panevėžio miesto merė Gema Umbrasienė (Lukoševičiūtė). Jai balandžio 9 dieną būtų sukakę 66 metai. G. Umbrasienė palaidota Šilaičių kapinėse.

Panevėžiečiai, pažinoję velionę, jautriai sureagavo į netektį ir internete išreiškė liūdesį.

Panevėžio miesto Tarybos narė Indiana Grigienė neslėpė, kad G. Umbrasienės mirtis – didelis liūdesys. „Didelis liūdesys ir skausmas sugniaužė širdį. Netekome labai šviesaus, aktyvaus, gražaus žmogaus, pirmosios mūsų miesto merės. Ji buvo mano mokytoja Panevėžio savivaldybės taryboje, labai išmintinga, reikli, visada besirūpinanti ir atliepianti miestiečius įvairiausiuose reikaluose. Ji buvo demokratijos žmogus. Mes, būdami skirtingų nuomonių – puikiai rasdavome kompromisinius sprendimus, kultūringai diskutuodavome, suprasdami kitas kitą, gerbdami vieni kitų pažiūras“, – kalbėjo I. Grigienė.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė užuojautoje sakė, kad Lietuva neteko stiprios moters. „G. Umbrasienė buvo empatiškas ir be galo išmintingas žmogus. Nepakanti neteisingumui, bet visada randanti kelią kaip susikalbėti ir rasti kompromisą. Jos patirtis leido mokytis ir politikos, ir gerumo, ir gyvenimo. Tai skaudi netektis žaliųjų bendruomenei, kurios ypatingai reikšminga dalimi ji buvo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Budraitė.

Pirmąją Panevėžio miesto merę prisiminė ir panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis. „Pirmoji, atkūrus Nepriklausomybę, Panevėžio miesto merė, stojusi prie miesto vairo labai sudėtingu metu. 1991 m. sausio 13-oji ir vėliau pučas Rusijoje aidu skambėjo ir Panevėžyje. Gemą tomis sausio dienomis prisimenu vėlai vakare šaltokame kabinete sėdinčią užsimetusią paltą. Nuolat palaikė ryšį su tuomečiu Pajuostyje dislokuoto sovietų karinio dalinio vadu, įtikinėdama nesiimti drastiškų žingsnių prieš civilius panevėžiečius. Vado būta padoraus, iš jo užuominų merė suprasdavo, kada ir kas buvo atskraidinti į karinį oro uostą. Gemos Lukoševičiūtės-Umbrasienės politikės kelias ir mano, kaip politiko, vėliau žurnalisto ir dabar vėl politiko, nuo pat 1990-ųjų ėjo kažkaip greta, vienas kitą nuolat matėme. Ir Gemą mačiau įvairiose politinėse situacijose. Nuolat jai siūliau rašyti prisiminimus apie tuos sudėtingus laikus ir merės darbą. Nes tai įdomu, tai žiauriai būtų įdomu skaityti ir pajausti tuometę atmosferą, tai būtų svarbu ir miesto istorijai. Galvojau knygą išleisti. Paskutinį kartą apsikeitėme žinutėmis vasarą, tuomet dar kartą. Klausiau, ar jau pradėjo rašyti. Ji sutiko su mano argumentu, kad tas istorinis palikimas būtų labai svarbus, bet sakė negalinti prisiversti, turinti ir kitų įsipareigojimų. Taip ir nežinau, ar ji suspėjo prisėsti prie savo įdomaus ir spalvingo gyvenimo prisiminimų sąsiuvinio. Bet kuriuo atveju – saulėtos Tau paskutinės kelionės, nes tikiu, kad saulė Tavo kelionę tikrai nušvies ir sušildys“, – teigė B. Matelis.

Biografija

Gema Umbrasienė gimė 1958 m. balandžio 9 d. Šiauliuose.

1975 m. baigė Šiaulių 10-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. Vilniaus universitetą, ekonomistė.

1987–1989 m. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto ekonominio – socialinio vystymo skyriaus vedėja. 1990–1991 m. Panevėžio miesto merė. 1992–2003 m. ekonomistė Panevėžio verslo įmonėse ir bankuose. Nuo 2004 m. iki 2008 m. Panevėžio apskrities viršininkė. Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto dėstytoja. 2008-2011 m. Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja.

Buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė. Nuo 2017 m. Lietuvos žaliųjų partijos narė ir pirmininko pavaduotoja.

2003–2005 m. ir 2008–2023 m. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version