Praėjusią savaitę viena „Ivy Lygue” mokslininkė pareiškė, kad stebuklai, kuriuos matome Visatoje, „turėtų atitraukti nuo mūsų pačių”, „ir nukreipti mūsų žvilgsnį ne tik į pačius stebuklus ir jų atskleidžiamas tiesas, bet ir į visų tiesų šaltinį ir galutinį visų dalykų Kūrėją”.
Harvardo universiteto astronomijos profesorė Karin Öberg (Karin Oberg) teigia, kad jos, kaip mokslininkės, darbas padėjo jai suvokti, jog gyvename Visatoje, kuri „turi pradžią, vidurį ir pabaigą, ir vystosi laike”.
Ji taip pat sakė, kad tikėjimas į Dievą toli gražu netrukdo moksliniam tyrimui, o gali būti naudingas mokslininkams, nes tikėjimas Kūrėju suteikia „tvirtą pagrindą”. Pati K. Öberg yra atsivertusi iš ateizmo.
„Manau, kad turėtume jaustis visiškai užtikrinti, nes dėl tikros filosofijos ir tikros religiją lengviau būtų daryti mokslinius atradimus, o ne priešingai”, – sakė mokslininkė K. Öberg savo kalboje sausio 13 d.
Sausio 13 d. m skaitė antrąjį pagrindinį pranešimą katalikiškos žiniasklaidos apaštalavimo organizacijos „Word on Fire” organizuotoje konferencijoje „Wonder Conference”, kuri vyko Grapevine, Teksaso valstijoje. Joje dalyvavo apie 1 tūkst. dalyvių.
Švedijoje gimusi mokslininkė Öberg, priklausanti tarptautinės Katalikų mokslininkų draugijos valdybai, daugiausia tyrinėja žvaigždžių ir planetų formavimąsi.
„Tuščia erdvė tarp žvaigždžių – vadinamoji tarpžvaigždinė terpė – iš tikrųjų nėra tuščia, joje yra didžiuliai dujų ir dulkių kiekiai. Per milijonus metų tarpžvaigždiniai debesys gali pradėti irti, ir taip susiformuoja žvaigždės,” – sakė Öberg.
Daug mokslininkų šiandien ir praeityje savo mokslinius tyrinėjimus vykdė vadovaudamiesi tikėjimu, sakė Öberg. Tėvas Georges Lemaître’as (Žorgas Lemetras) (1894–1966, – red. past.) ,kuris pirmasis pasiūlė teoriją, šiandien žinomą (Visatos gimimo, – red. past.) „Didžiojo sprogimo” pavadinimu, padėjo įtvirtinti idėją, kad Visata turėjo pradžią, todėl jai reikėjo Kūrėjo.
„Negaliu nustoti galvoti, kodėl būtent jam kilo ši idėja, o ne kitiems puikiems mokslininkams, kurie jį supo ir buvo susiję su katalikybe. Manau, kad jis jau tikėjimu žinojo, jog Visata turėjo pradžią laike”, – sakė Öberg, turėdama omenyje katalikų tikėjimą sukūrimu, apie kurį pasakojama Pradžios knygoje.
„Ir negaliu neabejoti, kad dėl to jam buvo lengviau priimti šią idėją… [ir] manau, kad tai yra priežastis, dėl kurios daugelis ateistų buvo labai susirūpinę dėl „Didžiojo sprogimo” teorijos, kai ji buvo pateikta.”
Öberg sakė, kad nepaisant daugelio jos kolegų pagarbos mokslui ir moksliniam metodui, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokslinis metodas turi apribojimų.
„Yra daugybė klausimų apie Visatą, kuriuos galime užduoti ir kurie nėra moksliniai… Pavyzdžiui, ką galima sužinoti iš gražaus meno? Kas daro meną gražų?” – tęsė ji.
Pasak jos, egzistuoja paplitusi mintis, kad „sužinoti, ar kažkas yra tiesa, galima tik tada, kai tai galima įrodyti moksliškai”. Iš tikrųjų yra daugybė būdų, kaip pasiekti tiesą, „mokslas yra vienas jų”, bet ne vienintelis. Kai kurie klausimai, pavyzdžiui, moralės, yra skirti religinei ir filosofinei sferai. Dauguma mokslininkų tai nujaučia, sakė ji.
„Jei pasikalbėsite su mokslininku ir paklausite, kodėl jis turi tam tikrą idėją ar hipotezę, jis dažnai atsakys, kad tai buvo įkvėpimas. Nors iš esmės [mokslinis metodas] turėtų būti itin racionalus procesas,” – sakė Öberg.
„Vietoj to, iš esmės jūs kreipiatės į Šventąją Dvasią”, – sakė ji šypsodamasi.
Racionalumas ir tvarka, kuriuos mokslininkai pastebi Visatoje – ir dėl kurių įmanomi įvairūs moksliniai tyrimai – rodo esant Kūrėją, kuris yra viso racionalaus mąstymo šaltinis, tęsė ji.
„Mokslinis projektas remiasi tuo, kad Visatoje yra tvarka ir racionalumas, o mokslas negali įrodyti, kad tokia tvarka ir racionalumas yra. Tai kažkas, dėl ko daroma prielaida”, – sakė Öberg.
Be to, aiškino ji, „jei viskas, kas mes esame, yra tarsi gyvūnai, išsivystę tam, kad išgyventų ir daugintųsi, nėra jokios priežasties, kodėl tai turėtų būti susiję su protu, kuris yra puikiai pritaikytas tiesai rasti”. Tai, kad žmonės yra racionalūs ir siekia aukštosios galios, rodo, jog mūsų sielos yra „sukurtos pagal paties Dievo pavyzdį”.
Visatos suprantamumas, kurį mokslininkai toliau atskleidžia, „rodo neįtikėtiną Kūrėjo dosnumą vėl dalytis savo priežastinėmis galiomis su kūrinija tokiu būdu, kurio, manau, būtų buvę neįmanoma įsivaizduoti pasaulyje iki mokslo”.
Konferencija, kurioje kalbėjo mokslininkė, buvo įvardyta kaip „galimybė pabendrauti su teologais ir kitais ekspertais svarbiais katalikų tikėjimo ir pasaulietinės kultūros sankirtos klausimais”.
Konferencijoje, kurią iš dalies finansavo Templetono fondas, pranešimus skaitė ir religijotyrininkai, ir mokslininkai, taip pat Vinonos-Ročesterio (Minesota) vyskupas Robertas Barronas (Robertas Beronas), organizacijos „Word on Fire” įkūrėjas ir veidas.
„Dėl manomo tikėjimo ir mokslo nesuderinamumo padaugėjo religiškai nesusijusių žmonių. Toks suvokimas prieštarauja katalikiškosios tradicijos patirčiai, kuri perteikia gražią tikėjimo ir mokslo darną”, – rašoma konferencijos interneto svetainėje.
