Klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tiunberg), panašu, visiškai nusimetė kaukę ir dabar ragina nuversti „visą kapitalistinę sistemą”.
Ekstremistinius komentarus G. Thunberg išsakė sekmadienio vakarą Londono Karališkojoje švenčių salėje, kur reklamavo savo naująją „Klimato knygą” (angl. k. Climate Book).
Žurnalistas Nicholas Harrisas (Nikolas Harisas) iš portalo UnHerd dalyvavo renginyje ir stebėjo, kaip Thunberg dėstė savo manifestą.
„Anksčiau ji pardavinėjo save kaip penkių pėdų žmogiško pavojaus varpą, „klimato Kasandrą“. Jos vaidmuo buvo įspėti, o ne pamokyti: labiausiai paplitusios jos mintys buvo susijusios su politinių lyderių peikimu, o ne bandymu juos pakeisti.
Ji atkakliai vengė programinių detalių, sakydama, kad tokie dalykai „su manimi nesusiję”. Tačiau dabar, scenoje ir šioje knygoje, ji atrado savo politinę kryptį, konkrečiai – kairiojo sparno antikapitalizmo ir depopuliacijos ideologiją“, – rašo savo įspūdžius žurnalistas.
dabar, scenoje ir šioje knygoje, ji atrado savo politinę kryptį, konkrečiai – kairiojo sparno antikapitalizmo ir depopuliacijos ideologiją.
Tarp įprastų nurodymų apie būtinybę daryti spaudimą politiniams lyderiams jos žinia buvo radikalesnė ir kovingesnė nei anksčiau. Ji mums sakė, kad nėra jokio „grįžimo į normalią padėtį”.
„Normali buvo „sistema”, kuri mums sukėlė klimato krizę, kolonializmo, imperializmo, priespaudos, genocido, rasistinio, engėjiško ekstrakcionizmo sistema. Klimato teisingumas yra viso teisingumo dalis; negalima turėti vieno teisingumo be kitų. Negalime pasitikėti šios sistemos sukurtu elitu, kad jis susikaus su jos ydomis“ – sakė G. Thunberg.
Taigi, dabar pagaliau matome Thunbergizmo kontūrus. Peržvelkit akimis „Klimato knygos” autorių sąrašą ir pamatysite, ką ji skaitė: Jasonas Hickelis, Kate Raworth, Naomi Klein.
Šiems žmonėms klimato krizė nėra žmogaus sukelta. Ją sukėlė kapitalizmas, kaip ir kitas visuomenę kamuojančias socialinio neteisingumo formas. BVP augimas, ypač kapitalistinis, neįmanomas be didėjančio anglies dioksido išmetimo. Vienintelė išeitis iš šios nepaprastosios padėties – turtingoms šalims nedelsiant atsisakyti ekonominio augimo tikslo.
