Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Vilniaus Žemutinės pilies bokštas – elektrinės tomografijos būdu lokalizuota bokšto vieta.
„Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas.
Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.
Pasak S. Patkausko, artimiausiu metu archeologinių kasinėjimų nebus.
„Šį sezoną archeologinių kasinėjimų dėl lėšų stygiaus nebus“, – teigė direkcijos atstovas.
Jo teigimu, sunku pasakyti, kada bokštas statytas, tačiau pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas XVI amžiuje.
Elektrinės tomografijos būdu tyrimus atlikusios bendrovės „Geobaltic“ vadovas Dainius Michelevičius teigė, kad bokšto matmenys gali siekti 11×8 metrų.
„Tyrimų metu gauname savitųjų elektrinių varžų pasiskirstymą pjūvyje, po to juos apjungiame į trimatį masyvą ir galime juos analizuoti ne tik pjūviuose, bet ir plokštumoje. Tokiu būdu sudaromi varžų anomaliniai žemėlapiai – mes juos galime tyrinėti skirtinguose gyliuose. Pagal tų anomalijų formą mes galime spręsti, koks tas objektas yra“, – žurnalistams pasakojo specialistas.
„Tyrimų rezultate buvo aptikta anomalija, ji yra maždaug 11 metrų per ilgąją ašį, aštuoni metrai per trumpąją ašį. Realu, kad tai galėtų atitikti ieškomo bokšto kontūrą“, – pridūrė jis.
Pasak bendrovės vadovo, bokšto liekanos turėtų prasidėti pusantro ar dviejų metrų gylyje, kol kas nežinoma, koks galėtų būti jo aukštis.
Netoliese 2019-2020 metais atrastas ir rytinis Žemutinės pilies bokštas, šiuos bokštus turėjo jungti gynybinė siena, jos liekanos po žeme irgi turėtų būti išlikusios.
