Sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių, tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu, ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – penktadienį Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.
Dėl omikron atmainos sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimo atvejų ir ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu suabejota galimybių paso reikalingumu. Juoba, kad sveikatos apsaugos ministras patvirtino tvarką, pagal kurią esant darbuotojų trūkumui gyvybiškai svarbiuose sektoriuose į darbą galės eiti besimptome COVID-19 forma sergantys asmenys.
Verslas apie planus naikinti galimybių pasą: ilgai lauktas sprendimas
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.
„Galimybių pasas buvo įvestas siekiant atskirti srautus, tačiau prekyboje srautai vis tiek susimaišydavo, nes kai kuriose parduotuvėse jis nebuvo reikalingas. Kita vertus, dabar, kai dominuoja omikron atmaina, serga net ir vakcinuoti, tai srautų atskyrimas neturi visai jokios logikos“, – penktadienį BNS sakė R. Vainienė.
Anot jos, prekyboje ši priemonė nebuvo tokia veiksni.
„Visoje Europos Sąjungoje šią priemonę prekyboje taikė tik trys valstybės – Lietuva, Kipras ir Latvija. Kitos valstybės taikė kitokį srauto reguliavimą, taikant kvadratinių metrų skaičių vienam pirkėjui. Manome, kad jis labiau užtikrina saugų atstumą ir saugų apsipirkimą. Juolab, kad tai ne ta paslauga, kur reikia nusiimti kaukę“, – kalbėjo asociacijos direktorė.
R. Vainienės teigimu, prekybininkai kaip pagrindinę galimybių paso žalą įvardijo sumažėjusius pirkėjų srautus ir išaugusias išlaidas, susijusias su dokumento kontrole.
„Skundėsi, kad srautai mažėjo nuo 10 iki 50 procentų. Paso patikra yra labai brangi, žymiai brangesnė nei srauto reguliavimas. Atsirado atskira profesija, apsaugos darbuotojų įkainis buvo didelis“, – sakė R. Vainienė.
Jos manymu, sustabdžius galimybių paso galiojimą, prekybos vietose padaugės pirkėjų.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat teigiamai vertina Vyriausybės planus stabdyti galimybių pasą. Svarbiausia, kad jis nebūtų naikinamas etapais.
„Galimybių pasą reikėtų naikinti, nes savo darbą jis jau padarė, tie, kas norėjo, pasiskiepijo, matome kad jau praktiškai sustojo pirmos vakcinos gavimas. Norėtųsi, kad būtų pasitarta su verslu, nes galimybių pasas turėtų būti ne etapais naikinamas. Jei naikinamas, tai visur ir nedaryti jokių išimčių“, – BNS sakė G. Balnis.
„Jei, pavyzdžiui, kavinės veikia prekybos centre, ir jei kažkokioms parduotuvėms ar paslaugoms leistų veikti tik su galimybių pasu, o kažkam be, tai kur tada kontrole, kas tikrins, tikrai labai sudėtinga. Turėtų būti arba viskas, arba nieko“, – pridūrė jis.
Galimybių pasas Lietuvoje įvestas pernai gegužę kaip skiepijimosi skatinimo ir pandemijos valdymo priemonė. Vyriausybės sprendimu, jį galėjo gauti gyventojai, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba sulaukę neigiamo koronaviruso testo rezultato.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
Dėl galimybių paso visuomenėje kilo nepasitenkinimo: rengti mitingai, prie Seimo buvo kilusios riaušės.
