Pakeliui atgal į Romą popiežius lėktuve susitiko su jį lydinčiais spaudos darbuotojais, atsakė į jų klausimus apie šią ir kitas planuojamas keliones, apie jo sveikatą ir ar ketina trauktis iš popiežiškosios tarnystės, apie Sinodinį kelią Vokietijoje ir moters svarbą tikėjimo perdavimui.
Pranciškus per septynias kelionės dienas ne kartą prašė atleidimo už katalikų Kanados čiabuviams padarytą blogį, tačiau pasakytose kalbose neminėjo, kad tai, ką čiabuviai patyrė, buvo genocidas. Apie tai paklaustas lėktuve pakeliui atgal į Romą Pranciškus pripažino, jog apie tai nepagalvojo, tačiau genocidą savo kalbose apibūdino ir už tai prašė atleidimo: „Pavyzdžiui, pasmerkiau vaikų atėmimą, kultūros ir mentaliteto primetimą, tradicijų ir rasės – kultūros pamynimą. Taip, tai buvo genocidas“, – pasakė lėktuve Pranciškus.
Ar bus kitų apaštališkųjų kelionių? Popiežius sakė, kad bus kitų kelionių, bet jos nebus tokio intensyvumo, kaip ligi šiol. Popiežius pridūrė, kad dėl savo amžiaus ir ribojimų judėti turės taupyti jėgas, kad galėtų toliau atsidėti tarnystei Bažnyčiai. „Priešingu atveju yra pasitraukimo galimybė, pasakysiu atvirai, tai jokia katastrofa. Galima pakeisti popiežių. Tai ne bėda“, – sakė Pranciškus patikinęs, kad „stengsis tęsti keliones ir būti arti žmonių, nes tai yra būdas tarnauti“.
Popiežius sakė, kad norėtų nukeliauti į Ukrainą, į Kazachstaną ir į Pietų Sudaną, taip pat į Kongo DR, yra tam pasiryžęs, bet viskas priklausys nuo kojos gijimo. Popiežius pridūrė, kad nežada operuotis kelio dėl neigiamų anestezijos pasekmių po paskutinės operacijos.
Paklausus apie Bažnyčios Vokietijoje sinodinį kelią, popiežius patikino, kad už Vatikano spaudos salės neseniai paskelbtą komunikatą apie sinodinį kelią Vokietijoje atsakingas Valstybės sekretoriatas. „Buvo klaida paskelbti jį nepasirašytą“, – pasakė popiežius ir pridūrė, kad jis savo mintis apie Bažnyčios Vokietijoje sinodinį kelią išdėstė prieš porą metų savo laiške. Plačiau nekomentuodamas, popiežius pripažino, kad laišką Vokietijos vyskupams pasiuntė nesikonsultavęs su Valstybės sekretoriatu. „Aplenkiau kuriją“, – sakė popiežius patikslindamas, kad šis laiškas buvo jo, kaip brolio, tėvo ir tikinčiojo ganytojiškos mintys apie savo kelio ieškančią Bažnyčią.
Paklaustas apie Italijos politinio gyvenimo poslinkius, sukeliančius nerimą net tarptautiniu lygiu, ir apie artėjančius visuotinius rinkimus, popiežius patikino, kad nenori kištis į Italijos vidaus politiką, tačiau sakė, kad politinės jėgos turi liudyti atsakomybę. „Reikia pilietinės atsakomybės“ – sakė popiežius.
Popiežius kiek išsamiau kalbėjo apie moters vaidmenį tikėjimo perdavime. Prisiminęs, kad kelionė į Kanadą buvo glaudžiai susijusi su šv. Onos asmeniu, Pranciškus samprotavo, kad tikėjimas buvo mums perduotas senolių ir motinų kalba – anot Pranciškaus, moterišku dialektu. Labai svarbus moters vaidmuo tikėjimo perdavime ir ugdyme, nes tikėjimą perduoda Bažnyčia, kuri irgi yra moteriškos giminės. Bažnyčia yra moteris, Bažnyčia yra motina, sakė popiežius.
