Patys didžiausi esti gailestingumo darbai, savo įvairove tikriems krikščionims suteikiantys tai, kad duodant išmaldą savo dalį gali skirti ne tik turtingieji ir visa ko pertekusieji, bet ir vidutiniokai bei vargšai; ir tie, kas negali prilygti kitiems dosnumu, vis dėlto būna panašūs širdies švelnumu.
Nes kai Viešpaties akyse daugelis iš savo turtų pertekliaus dėjo į aukų skrynią dideles dovanas, viena našlė atnešė du skatikus ir taip Jėzaus Kristaus liudijimu nusipelnė garbės vainiko, ir tokia nedidukė auka buvo vertesnė už visas kitas; nes tarp didžiulių aukų, kurias metusiems dar daug atliko, josios mažytė auka buvo viskas, kiek ji teturėjo (plg. Lk 21, 1–4). O jei kas nors yra spaudžiamas tokio skurdo, kad neišgali elgetai nė poros variokų paduoti, tas irgi ras Viešpaties nurodyta, kaip įvykdyti geros valios priedermę.
Nes kas ištroškusiam paduos šalto vandens taurę, gaus savo darbo atlygį; toks trumpas kelias Viešpaties tarnams pasiekti Jo rengiamą karalystę, kad vien padavęs vandens, kuriuo visi bendrai naudojasi už dyka, neliks neatlygintas. Kad tam nesutrukdytų jokia kliūtis, yra nurodytas gailestingumo pavyzdys apie šaltą vandenį, idant nepagalvotų liksiąs be atlygio tas, kuris stokoja malkų vandeniui užvirti.
Tačiau Viešpats ne veltui paragina šią taurę duoti Jo vardu: juk savaime menkus dalykus tikėjimas paverčia brangiais, o netikinčiųjų patarnavimai, net jei brangiai atsieina, vis dėlto tėra mažyčiai, nes jie nenuteisina.
Šv. Leonas Didysis, † 461
