Sutikę Naujuosius metus kasmet prisimename išminčius iš Rytų. Juos taip pristato Šventasis Raštas, o žmonės juos vadina trimis karaliais. Nors Raštas nieko nesako nei kiek jų buvo, nei kokie jų vardai, daugelis šiandien su tvirtu įsitikinimu gali pasakyti kiekvieno karaliaus vardą. Šventajame Rašte jie paminėti Evangelijoje pagal Matą: Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo: „Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome Jo pagarbinti“ (Evangelijos pagal Matą 2 skyriaus 1–2 eilutės).
Šie išminčiai buvo Kūrėjo siųstas ženklas Jo tautai Izraeliui. Atvykę svetimšaliai žinojo, kad gimė pranašų skelbtasis Izraelio karalius, o Jeruzalės gyventojai, nekalbant apie kitus izraelitus, nieko apie tai negirdėjo. Atvykusieji pagarbinti gimusio Jėzaus tapo Kūrėjo ženklu ir visų tautų žmonėms.
Jie kažkokiu būdu išsiaiškino danguje pasirodžiusios žvaigždės prasmę, suprato, kad ta žvaigždė skelbia, jog gimė žydų karalius, bei matė prasmę išsiruošti į ilgą kelionę pagarbinti gimusį karalių ir atnešti jam brangių dovanų. Tam reikėjo skirti nemažai laiko, dėmesio ir lėšų.
Pagarbinti kokį nors asmenį, nesuvokiant jo reikšmės, yra beprasmiška. Mes iš tiesų garbiname tai, ką nuoširdžiai branginame ir vertiname. Išminčių niekas nevertė pagarbinti gimusio ne jų valstybės valdovo. Tų žmonių poelgis rodė, kad jie suprato ypatingą gimusiojo reikšmę.
Išminčiai iš Rytų (trys karaliai) kiekvienais metais mums primena, ką turėtume nuoširdžiai garbinti kiekvieną dieną. Jų noras suprasti pasirodžiusios žvaigždės prasmę ir ryžtas vykti į tolimą, įvairių pavojų kupiną kelionę (tais laikais karavanus puldinėdavo plėšikai) žadina mūsų nuovoką, jog ir mes turėtume skirti laiko bei dėmesio, kad aiškiau suvoktume, kas toks yra Jėzus Kristus, kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą, aukštesnį už visus kitus vardus, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats (Apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams 2 skyriaus 6–11 eilutės).
