Finansų ministrė pareiškė, kad Kinija nebuvo svarbus ekonominis Lietuvos partneris, o šalies praradimai dėl ribojamos Kinijos rinkos yra nedideli, palyginti su atrastomis naujomis Azijos rinkomis.
„Kinija niekada nebuvo reikšmingas mūsų ekonominis partneris“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Gintarė Skaistė, komentuodama naujausią Europos Sąjungos (ES) kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) pašant sudaryti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir ES.
„Dar prieš visas eskalacijas mūsų eksportas į Kiniją sudarė vos 1 proc. viso eksporto iš Lietuvos, o dabar eksportas į Kiniją sudaro apie 0,2 proc. viso eksporto, kuris iškeliauja iš Lietuvos“, – pridūrė ministrė.
Pasak G. Skaistės, praradimus Kinijoje kompensuoja išaugęs eksportas į kitas pietryčių Azijos šalis.
„Manau, kad bendras atsvėrimas šitos (Kinijos – BNS) rinkos tikrai yra didesnis negu bet kokie galimi netekimai“, – sakė finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, praradimus Kinijoje kompensuoja išaugęs eksportas į kitas pietryčių Azijos šalis
Jos teigimu, ypač svarbu, kad šiame prekybiniame ginče su Kinija Lietuva nėra viena.
„Labai svarbu, kad šitoje situacijoje Lietuva nėra palikta viena. Kadangi esame vieningos ES rinkos dalis, todėl bet kokie dirbtiniai ribojimai, kurie yra taikomi Lietuvai, natūralu, kad jie yra taikomi visai ES“, – sakė G. Skaistė.
„Šis skundas nėra klausimas tarp Kinijos ir Lietuvos, tai yra klausimas tarp Kinijos ir visos Europos Sąjungos“, – pridūrė ji.
ES trečiadienį paprašė PPO sudaryti dvi arbitrų kolegijas Bendrijos ginčuose su Kinija – vienas jų susijęs su šios šalies apribojimais importui iš Lietuvos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį sakė, jog tai dar viena žinia Kinijai, kad Bendrija sieks apginti valstybes nares nuo šios šalies ekonominės prievartos.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neseniai sakė tikinti, jog šalies prekyba su Kinija atsistatys – pasak jos, tai priklauso nuo Pekino, tačiau ji vylėsi, kad bendra ES prekybos politika ir Bendrijos kreipimasis į PPO pagreitins procesą.
EK teigia, jog Lietuvos eksportas į Kiniją šių metų sausį-spalį, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 80 procentų.
Lietuva pernai leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga šių metų pradžioje kreipėsi į PPO.
