Finansų ministerija siūlo papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti pagal bendras gyventojų pajamas, kurios siekia nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.
Pagrindiniai siūlomi pokyčiai
Individuali veikla. Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: . 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Papildomas GPM. Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.
Verslo liudijimai. Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.
„Sodros“ įmokos. Siūloma, kad visi dirbantys savarankiškai, nuo kitų metų mokėtų vienodas „Sodros“ įmokas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, kai dabar jos mokamos nuo 50–100 proc. pajamų. „Sodros“ lubos – maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – siektų 60 VDU (apie 101 tūkst. eurų) vietoj dabartinių 43 VDU (64,7 tūkst. eurų). Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.
PVM mokėtojai. Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 45 tūkst. eurų siūloma didinti iki 55 tūkst. eurų. Pokytis įsigaliotų nuo kitų metų.
Pelno mokesčio avansas. Avansinio pelno mokesčio mokėjimą nuo 2024 metų siūloma taikyti įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 500 tūkst. eurų. Dabar ši riba yra 300 tūkst. eurų.
Pelno mokesčio lengvata. Iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir lengvatinį 5 proc. pelno mokestį mokančioms įmonėms siūloma naikinti sąlygą, pagal kurią šis tarifas taikomas, jei bendrovėje dirba iki 10 darbuotojų. Nauja tvarka įsigaliotų kitąmet.
Ilgalaikio turto apskaita. Greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kuris dabar taikomas įmonėms su ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir iki 150 tūkst. metinės apyvartos, siūloma taikyti verslui, kurio metinė apyvarta neviršija 300 tūkst., o reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus naikinti.
Dovanos. Nuo kitų metų siūloma apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.
Įmokos į pensijų ir gyvybės draudimo fondus. Iš gyventojų apmokestinamų pajamų siūloma leisti atimti tik įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu taip pat galima atimti įmokas į trečios pakopos pensijų fondus bei už investicinį gyvybės draudimą.
Kreipia dėmesį į daugiau uždirbančius
Šiuo metu gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažųjų bendrijų vadovų ir tantjemų pajamoms taikomas įprastas 20 proc. GPM tarifas, o jei pajamos viršija 60 VDU, – 32 proc.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, tokių progresinių tarifų siūloma atsisakyti.
„Mūsų siūlymas yra atsisakyti šių progresinių tarifų ir vietoje jų turėti specialų papildomą apmokestinimą. (…) Jeigu pajamos viršija 60 VDU, dalį tarp 60 ir 120 VDU būtų mokamas 5 proc. papildomas specialus tarifas. Jeigu pajamos viršija 120 VDU, tai daliai virš 120 VDU būtų taikomas 7 proc. tarifas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.
Pasak jos, papildomas tarifas būtų taikomas bendroms pajamoms, o ne atskiroms jų grupėms.
„Papildomos aukštos pajamos būtų apmokestinamos tuomet, kai yra supliusuojamos visos pajamos ir matomas jo gebėjimas mokėti tą tarifą, o neišskiriama viena ar kita pajamų grupė“, – sakė ministrė.
Daugiausiai didelių pajamų gaunama dirbant ne pagal darbo sutartis
Pasak ministrės, daugiausiai didelių pajamų Lietuvoje gaunama dirbant ne pagal darbo sutartis.
„Toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kuri rodo, kad dauguma jų gaunama ne pagal darbo sutartis. Aukštose pajamose vyrauja visgi ne darbo santykių pajamos, bet būtent kitos pajamos, daugiausiai – kapitalo pajamos“, – sakė finansų ministrė.
Be to, apmokestinimo principas būtų taikomas ir pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos – čia liktų galioti bazinis 15 proc. tarifas ir papildomi 5–7 proc. GPM tarifai, atsižvelgiant į pajamas. Šiuo metu šioms pajamoms galioja 15 proc. fiksuotas mokestis ir 20 proc. – jeigu pajamos viršija 120 VDU.
Ministerijos duomenimis, VDU šiemet siekia 1685 eurus.
Teigiama, kad siekiama kurti sąžiningesnę ir labiau subalansuotą mokesčių sistemą
Finansų ministerijos parengtu mokesčių pakeitimų paketu, anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, siekiama kurti sąžiningesnę ir labiau subalansuotą mokesčių sistemą, skatinti verslą augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus bei inovacijų plėtrą.
„Teikiamu pasiūlymų paketu žengiamas žingsnis į priekį mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą. Stiprinamos paskatos pridėtinę vertę didinančioms investicijoms tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui“, – pranešime sakė G. Skaistė.
Anot jos, atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita. Be to, bus dar patogiau deklaruoti mokesčius bei vykdyti individualią veiklą.
Teisingesnis pelno mokestis
Teisingesnis pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi į sektorinių išimčių mažinimą gyvybės draudimo įmonėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Iki šiol į apmokestinamąjį pelną buvo neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos joms tenkančios sąnaudos.
Siūloma nuo 2024 metų į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas bei iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas. Sveikatos priežiūros įstaigos iki šiol į apmokestinamąjį pelną neįtraukdavo pajamų už paslaugas, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bei taip pat neatskaitydavo sąnaudų iš pajamų. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų siūloma šią praktiką keisti ir į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų bei atskaityti sąnaudas iš pajamų.
Nuo 2024 metų siūloma apriboti lengvatos taikymą rizikos ir privataus kapitalo subjektams, kai investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys. Taip pat įmonių automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaityme siūloma atsižvelgiant į taršumo lygį nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas bei sąlygas.
Tuo pačiu siūloma tikslinti ir prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuomet, kai piktnaudžiavimo rizika yra didelė bei trumpinti prestižo nusidėvėjimą nuo šiuo metu numatytų 15 metų iki 10 metų.
Galiausiai, siūloma mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių nustatyti pelno dydžio apribojimą iki 70 proc. apmokestinamojo pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais.
Gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai
Finansų ministerija siūlo artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Mokesčiai viduriniajai klasei nedidėja, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU, 2023 metais – 1684,9 eurų) mokestinė našta toliau mažės.
Dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis –pokyčiai iš esmės palies tik aukštesnių pajamų gavėjus. Tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.
Siūloma palaipsniui mažinti atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo, todėl numatomas trejų metų veiksmų planas: 2024 metais siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., o mokesčių kredito ribos nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos.
Prezumpcinės sąnaudos mažinamos atitinkama dalimi, kuri paprastai sudaro valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo dalį.
2025 metais siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
Galiausiai 2026 metais siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., o apatinę ribą mažinti nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi būtų taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą, arba gaunantiems beveik 3000 eurų per mėnesį.
Tuo pačiu didinamos ir socialinės garantijos individualia veikla besiverčiantiems: nuo 2024 metų siūloma suvienodinti apmokestinamąją bazę nuo dabar skirtingai įvairiose veiklose varijuojančių (siekiančių 50-100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų) iki 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų – dėl šių įmokų didėjimo didės ir skaičiuojami pensijų taškai.
Taip pat socialinės garantijos suteikiamos individualia veikla besiverčiantiems, ūkininkams, šeimynų dalyviams – praradus pajamas jiems priklausys nedarbo išmoka, kadangi šie žmonės bus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai siūloma nuo ateinančių metų suvienodinti ir „Sodros“ lubas su taikomomis darbo pajamomis ir taikyti vienodą 60 VDU ribą (2023 m. – 101 094 eurų).
75 proc. gyventojų deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos mokesčiai iš esmės nedidės – reikšmingesni pakeitimai palies tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančių.
Iš verslo liudijimų pajamas gaunantiems siūloma fiksuotą pajamų mokestį taikyti apyvartai ne iki 45 tūkst. eurų, o iki 20 tūkst. eurų. Taip pat paslaugas teikti ir prekes parduoti tik galutiniams vartotojams – žmonėms.
Siūloma, jog fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms – šiuo metu nustatyta riba iki 45 tūkst. eurų, tuo tarpu nuo 2024 metų siūloma atsisakyti fiksuoto GPM tarifo ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. apyvartos. Tačiau net ir pristačius minimus pasiūlymus dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių net 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija taip pat nesikeis.
Bene ryškiausi pasikeitimai palies aukštas pajamas gaunančius. Siūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių progresinių tarifų.
Specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16 tūkst. po pakeitimų (t.y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų), tuo pačiu aukštoms pajamoms mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.
Nuo 2024 metų siūloma keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamos iš darbo santykių, tantjemos, mažųjų bendrijų vadovų pajamos buvo apmokestinamos baziniu 20 proc. tarifu ir progresiniu 32 proc. tarifu, jei pajamos viršijo 60 VDU. Individualios veiklos pajamoms taikyti 5-15 proc. tarifai.
Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų iki šiol taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU. Tuo tarpu nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU (2023 metais – 202 188 eurų) taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU.
Žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų kiekio. Todėl siūloma susumuoti visas pajamas ir taikyti naujus tarifus.
Progresinių mokesčių įvedimo reforma?
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina „progresinių mokesčių įvedimo reforma“.
Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.
„Šitą mokestinę reformą aš pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar atsiranda ir versle progresiniai mokesčiai, ir siūlomas individualios veiklos apmokestinimas yra geras to pavyzdys. Tai reiškia, kad tie, kurie uždirbs daugiau, jiems įsijungs progresinis mokestis, jiems (GPM – BNS) didės nuo penkiolikos iki dvidešimties (procentų – BNS) argumentuojant, kad bandoma lyginti su darbo santykiais“, – žurnalistams antradienį sakė A. Romanovskis.
„Tuo tarpu tie, kurie uždirba nedideles pajamas – jiems mokestinis režimas nesikeis ir taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Kritikuoja didesnį kapitalo apmokestinimą
A. Romanovskis taip pat kritikuoja Finansų ministerijos siūlymą papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.
„Ką mes akivaizdžiai matome, kad kapitalas bus apmokestinamas labiau, nes siūloma agreguotai vertinti visas gyventojų pajamas – tai reiškia, liaudiškai tariant, suartinti visas, ar tai būtų pajamos iš darbo santykių, ar tai būtų pajamos iš kapitalo, ar tai pajamos iš individualios veiklos, ir taikyti papildomą mokesčio tarifą“, – teigė A. Romanovskis.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kurioje vyrauja ne darbo santykių, bet daugiausiai kapitalo pajamos.
„Mes tai visiškai matome kaip progresinių mokesčių įvedimą kapitalui. Akivaizdžiai investicine prasme mes būsime suvokiami kaip mažiau patrauklūs ir keldami kapitalui mokesčius, kurie ir taip dabar regione yra bene didžiausi, mes dar juos didinsime“, – pridūrė LVK prezidentas.
Šiuo metu gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mažųjų bendrijų vadovų ir tantjemų pajamoms taikomas įprastas 20 proc. GPM tarifas, o jei pajamos viršija 60 VDU, – 32 proc.
Be to, apmokestinimo principas būtų taikomas ir pajamoms iš nekilnojamojo turto nuomos – čia liktų galioti bazinis 15 proc. tarifas ir papildomi 5–7 proc. GPM tarifai, atsižvelgiant į pajamas. Šiuo metu šioms pajamoms galioja 15 proc. fiksuotas mokestis ir 20 proc. – jeigu pajamos viršija 120 VDU.
Siūlo atsisakyti verslo liudijimų
A. Romanovskis teisingu laiko Finansų ministerijos siūlymą daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, tačiau mano, kad šios veiklos formos apskritai reikėtų atsisakyti.
„Verslo liudijimai, kurių dabar yra lengvatinis apmokestinimo režimas, mūsų įsivaizdavimu, jau pakankamai seniai yra anachronizmas, kuris realybėje sudaro galimybę nemokėti mokesčių užsiimant ta pačia verslo veikla“, – teigė A. Romanovskis.
Pasak jo, daugelis daugiau nei 25 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbančių verslo liudijimo turėtojų moka mažiau nei 5 proc. GPM
„Todėl tas Vyriausybės siūlymas, kuris yra susijęs su verslo liudijimų grindų ar lubų įvedimu, yra teisingas, bet iš principo mes kritikuotume verslo liudijimų formą kaip tokią ir gal nematome pakankamai politinės drąsos fundamentaliai peržiūrėti verslo liudijimus, atsisakant jų kaip tokių“, – teigė LVK prezidentas.
„Verslo liudijimai buvo įvesti kaip tam tikras palengvinimas vykdyti apskaitą labai smulkiam verslui. Tačiau mes matome, kad jeigu yra siūloma įvesti verslo sąskaitą, tokioje situacijoje verslo liudijimų egzistavimas iš viso nebeturėtų prasmės“, – pridūrė jis.
A. Romanovskis taip pat teigė palaikantis lengvatų iškastiniam kuri naikinimą, tačiau nepritarė trečios pensijų pakopos ar investicinio gyvybės draudimo lengvatų atsisakymui. LVK prezidentas taip pat teigiamai įvertino investicinės sąskaitos modelį.
„Tačiau bus klausimas, kaip ji veiks praktikoje. Mes palaikome jos mechanizmą bei netraktuojame jos kaip lengvatinio mechanizmo. Investicinę sąskaitą labiau matome kaip teisingą investicinių pajamų apmokestinimą“, – teigė A. Romanovskis.
„Tačiau siūloma riba – 10 tūkstančių eurų – iš tikrųjų yra pakankamai nedidelė ir galėtų būti gerokai ambicingesnė“, – kalbėjo jis.
A. Romanovskis mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti universalus, jis neteisingu laiko pasiūlymą neapmokestinti dalies jo savininkų.
„Mūsų manymu, nekilnojamo turto mokestis turėtų būti universalus ir apimti kuo didesnę nekilnojamo turto objektų bazę. Dabar yra siūlymai kažkiek koreguoti nekilnojamo turto mokesčio sistemą, tačiau ji vis dar neapims dalies gyvenamosios paskirties būstų, nėra teisinga“, – teigė A. Romanovskis.
„Jeigu baiminamasi dėl socialiai pažeidžiamų asmenų grupių, tai tos išimtys, kurios taikomos kitose šalyse, jos galėtų būtų taikomos, mokesčiai galėtų agreguotis ir to nekilnojamojo turto (savininkų – BNS) palikuonys galėtų vėliau tą mokestį susimokėti“, – teigė jis.
Lietuvoje siūlomo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.
