Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė atsisakys premjerės pareigų, jis teigia žinąs ir tokio galimo sprendimo motyvus, tačiau jų negalintis atskleisti.
„Mes kalbėjome labai rimtai apie visas aplinkybes ir ponia V. Blinkevičiūtė buvo atvira su manimi. Kalbėjome ir apie galimus kitus variantus, tačiau aplinkybės, kurios galbūt sudarytų tam tikrų kliūčių eiti šitas pareigas (vadovauti Vyriausybei – BNS), buvo tokios, kad aš nenorėčiau jų viešai skelbti, nes manau, kad, mano požiūriu, tai būtų daryti neetiška“, – antradienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė valstybės vadovas.
Jo teigimu, nors socialdemokratų lyderė tebėra pagrindinė kandidatė į premjero pareigas, ši partija turi ir daugiau žmonių, galinčių jas eiti.
Anksčiau žadėjusi būti premjere, jei laimėtų Seimo rinkimus, V. Blinkevičiūtė retoriką rinkimų naktį pakeitė – ji nebepatvirtina, ar vadovaus kitos kadencijos Vyriausybei ir kartoja, kad imsis atsakomybės kartu su prezidentu formuoti valdančiąją daugumą.
„V. Blinkevičiūtė aktyviai dalyvauja koalicijos formavime ir neabejoju, kad šitą procesą pabaigs iki galo“, – antradienį sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad turėtų būti sudaryta trijų partijų – Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – valdančioji koalicija.
„Vis daugiau tikimybės, kad būtent šių trijų partijų koalicija bus suformuota, nepaisant išankstinių nuostatų, ir kad ji bus suformuota, nepriklausomai nuo to, ar ponia V. Blinkevičiūtė bus premjerė, ar nebus premjerė. Tokį signalą gavau ir vakar po mano įvykusių konsultacijų su galimai koaliciją formuojančių partijų lyderiais“, – tvirtino prezidentas.
„Galvoju, jeigu tokią koaliciją pavyktų suformuoti, šios partijos tikrai, mano akimis žiūrint, turi neblogų kandidatų atskirų ministerijų vadovų pozicijoms užimti. Tai galėtų būti ir politiniu požiūriu pakankamai stabili Vyriausybė, bet labai svarbu, kad ir jos programinės nuostatos neišsiskirtų“, – sakė jis.
Trečiadienį Vilniuje vyks Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo posėdis, per kurį turėtų paaiškėti šios Seimo rinkimus laimėjusios politinės jėgos kandidatas į Vyriausybės vadovus.
Liberalai valdančiojoje koalicijoje – „teorinė galimybė“
Pasak G. Nausėdos, galimybė Liberalų sąjūdžiui būti valdančiojoje koalicijoje yra teorinė ir suteikianti socdemams derybinį svertą.
„Teorinė galimybė, kad jie (socialdemokratai – BNS) kažkam nepavykus turės galimybę pakeisti vieną iš koalicijos partijų Liberalų sąjūdžiu, yra, (…) bet veikiausiai jiems to net nereikės“, – sakė šalies vadovas.
„Bet tokios galimybės egzistavimas automatiškai padaro socialdemokratų derybinę poziciją stipresne. Jie gali savo partneriams pasakyti, žiūrėkite, jeigu ne jūs, tai šventa vieta tuščia neliks“, – pridūrė prezidentas.
Kalbėdamas apie Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ perspektyvą būti valdančiojoje daugumoje G. Nausėda teigė iš socdemų, demokratų ir „valstiečių“ nematantis signalų, kad partija koalicijoje „būtų absoliučiai būtina“.
„Tiesą sakant, kai ponas R. Žemaitaitis pasako, kad reikia konstitucinės daugumos, man šiek tiek nejauku, nes klausimas, kam ta konstitucinė dauguma bus panaudota. Geriau jau tegul būna tikrai rimta politinė dauguma, kuri leidžia Vyriausybei dirbti stabiliai“, – sakė G. Nausėda.
Pirmąkart rinkimuose dalyvavusi „Nemuno aušra“ parlamente gavo 20 mandatų.
Tuo metu Seimo rinkimus laimėjusi LSDP pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą formuoti valdančiąją koaliciją.
LSDP naujame parlamente turės 52 vietas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – aštuonias. Jeigu šios politinės jėgos sudarytų koaliciją, Seime užsitikrintų 74 balsus iš 141.
