Dalinamės Prezidento Gitano Nausėdos įžangine kalba „Demokratijos stiprinimas ir pasipriešinimas autoritarizmui“, pasakyta nuotoliniame JAV rengtame Demokratijos viršūnių susitikime.
Ekscelencijos, ponai ir ponios,
demokratija nuolat patiria krizę – tokia jos prigimtis. Demokratija paremta konkurencijos idėja, o konkurencija sukelia konfliktų. Tačiau demokratija pranaši tuo, jog geba šiuos konfliktus neutralizuoti, kol jie nepasiekė pavojingo lygio.
Iš neramios pliuralistinės politikos sukurti stabilumą, vienybę ir klestėjimą – rimtas iššūkis. Norint tą padaryti tinkamai gerbiant pagrindines piliečių teises ir laisves, reikia stiprių demokratinių institucijų.
Mano šalis Lietuva visa tai patyrė prieš daugiau nei tris dešimtmečius išsivadavusi iš neteisėtos užsienio valstybės okupacijos ir totalitarinės Sovietų Sąjungos kontrolės. Siekdami sukurti demokratinį valdymą ir teisinę valstybę, labai pasikliovėme savo didele aistra laisvei.
Iki pat šios dienos esame dėkingi visiems, kurie mums padėjo. Ir toliau tvirtai tikime demokratija. Mūsų manymu, jokios alternatyvos negali užtikrinti tokios pačios žmogaus orumo apsaugos bei socialiniam ir ekonominiam, kultūriniam augimui būtino stimulo.
Be abejo, jokia demokratija nėra tobula – mūsų pačių taip pat. Ir toliau susiduriame su socialine atskirtimi, netolerancijos ir neteisingumo atvejais. Tačiau demokratija mums suteikia geriausius įrankius šiems iššūkiams įveikti.
Demokratinė visuomenė, kuri remiasi pliuralizmu, stipriomis atstovaujamosiomis institucijomis ir laisva žiniasklaida, geba nuolat save kurti iš naujo, kartu išlikdama ištikima pagrindiniams laisvės ir teisinės valstybės principams.
Atrodė, kad pasaulis žengė į labiau klestinčią ir taikesnę ateitį.
Istoriškai šie pranašumai suformavo pagrindą pasaulinės sėkmės istorijai. Demokratija buvo standartu, kurio siekė dauguma tautų. Atrodė, kad pasaulis žengė į labiau klestinčią ir taikesnę ateitį.
Tačiau dabar pradedame girdėti kitokį naratyvą. Tokį, kuris skelbia, kad laisvę, žmogaus teises ir įvairovę galima paaukoti, kai žmonėms užtikrinama tam tikro lygio gerovė ir nuspėjamumas.
Šis naratyvas nėra naujas. Jį girdėjome ir anksčiau, susimaišiusį su senais revoliuciniais šūkiais. Tačiau dabar susiduriame su tiesmuka didėjančio autoritarizmo galios politika. Vakarykštės jėgos vėl kursto pavojingas nuotaikas, o bendras jų tikslas – išprovokuoti plataus masto sukilimą prieš demokratiją ir demokratijos šalininkus.
Esame priversti prisiminti, kad demokratija nėra duotybė. Ji gali būti trapesnė, nei manome. Ji imli savanaudiškiems interesams, korupcijai ir plačiai paplitusiam pasitikėjimo praradimui.
Esame priversti prisiminti, kad demokratija nėra duotybė.
Viena iš pirmųjų paprastai žlunga žodžio laisvė. Kai nepriklausoma žiniasklaida nutildoma, o kritikams grasinama represijomis – ateina laikas ginti demokratiją.
Autoritarizmo šalininkams žodžio laisvė – ryški demokratinių visuomenių silpnybė. Jie nori ją panaudoti prieš mus. Todėl, kai mus užplūsta pigi, masiškai kuriama, automatizuota dezinformacija, tai irgi gali būti priešiškų veiksmų požymis.
Kad autoritariniai režimai įsivyrautų, jiems reikia, jog demokratinė bendruomenė būtų dezorientuota ir negebanti veikti. Jie nori, kad mūsų vertybės būtų pamirštos, o mūsų politinė valia palaužta. Negalime leisti, kad taip nutiktų.
Todėl Lietuva yra pasirengusi remti demokratiją, kai tik pastarajai kyla pavojus ar ji yra pažeidžiama. Esame kartu su Ukraina besitęsiančios Rusijos agresijos akivaizdoje. Palaikome Baltarusijos demokratines jėgas, kovojančias su brutaliu režimu.
Ponai ir ponios,
naudodamasis proga, norėčiau išreikšti didžiausią pagarbą šiandien tarp mūsų esančiai Baltarusijos pilietinės visuomenės lyderei Sviatlanai Cichanouskajai. Esu įsitikinęs, kad dabartinę krizę Baltarusijoje galima užbaigti režimui išlaisvinus visus politinius kalinius ir pradėjus įtraukų vidaus politinį dialogą su pilietine visuomene ir opozicija. Šis dialogas turėtų vesti prie naujų rinkimų, kurie būtų laisvi ir sąžiningi.
Pastarojo meto hibridinės atakos prie ES išorės sienos turi skaudžių padarinių Baltarusijos režimo sukviestiems neteisėtiems migrantams. Su žmonėmis elgdamasis kaip su politiniais įrankiais, A. Lukašenka tikisi priversti demokratinius Vakarus atsitraukti, normalizuoti santykius ir sutarti dėl „naujos normos“. Visa tai nebūtų įmanoma be Rusijos sutikimo.
turėtume būti itin atsargūs, kad neįteisintume A. Lukašenkos.
Tačiau turėtume būti itin atsargūs, kad neįteisintume A. Lukašenkos. Bet kokios nuolaidos tik padėtų jo režimui, paskatintų naujas nelegalios migracijos bangas ir išduotų drąsius Baltarusijos žmones. Todėl svarbu nešvelninti sankcijų, kol nebus įvykdyti mūsų pagrindiniai reikalavimai.
Masiniai protestai jau pakeitė didelę Baltarusijos visuomenės dalį ir paskatino formuotis stipresnį nacionalinį identitetą. Tikiu, kad jokia būsima Baltarusijos politinė vadovybė negalės ignoruoti pilietinės visuomenės vaidmens, kaip tai buvo daroma praeityje.
Viskas susiveda į strateginės kantrybės klausimą. Europos Sąjunga turi galimybių didinti spaudimą Baltarusijos režimui, remti visuomenės aktyvumą tiek už Baltarusijos ribų, tiek jos viduje ir siekti būsimo perėjimo prie demokratijos. Jei mūsų politinė valia išliks stipri, Baltarusijos žmonės dar gali prisijungti prie didžiosios posovietinės demokratizacijos bangos.
Tai būtų labai naudinga Baltarusijos žmonėms. Taip pat tai suteiktų naujų vilčių kiekvienai tautai, kuri labai stengiasi išlaikyti ir apsaugoti demokratines institucijas. Lietuva yra pasirengusi siekti, kad tai įvyktų.
