Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai šeštadienį priėmė planą, padėsiantį kurti infrastruktūrą neturtingesnėse valstybėse ir siūlantį „vertybėmis grindžiamą, aukšto lygio ir skaidrią“ partnerystę kaip alternatyvą Kinijos infrastruktūros iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI).
JAV įkvėptas projektas „Atstatykime geresnį pasaulį“ (B3W) buvo priimtas amerikiečių prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) ir kitų šalių vadovams susitikus „spręsti strateginės konkurencijos su Kinija klausimo ir įsipareigojus imtis konkrečių veiksmų, padedančių patenkinti didžiulį infrastruktūros poreikį žemų ir vidutinių pajamų šalyse“, pranešė Baltieji rūmai.
Kinija plačiai kritikuojama dėl to, kad užkrauna sunkiai valdomas skolas nedidelėms valstybėms per savo trilijonų dolerių vertės BRI iniciatyvą. Įgyvendinant ją pinigai skolinami projektams Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir net Europoje.
Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) BRI inicijavo 2013 metais, siekdamas gerokai išplėsti Pekino ekonominę ir politinę įtaką. Manoma, kad daugelis atitinkamų infrastruktūros planų padeda Kinijai pristatyti savo prekes visame pasaulyje.
Pati šalis neigia turinti kokių nors slaptų motyvų įgyvendinant didžiulio masto investicinį projektą.
Tačiau kritikai teigia, kad Pekinas naudoja finansinius svertus, įgytus per šią įtakos didinimui skirtą programą, kritikuojamą kaip „skolų spąstų diplomatija“.
Baltieji rūmai pabrėžė, kad Didžiojo septyneto iniciatyva irgi bus pasaulinio masto, paskaičiavę, kad besivystančiam pasauliui reikalinga daugiau nei 40 trln. dolerių (33 trln. eurų) investicijų į infrastruktūrą – tai yra atotrūkis, kurį „padidino COVID-19 pandemija“.
„B3W artimiausiais metais bendromis pastangomis padės pritraukti šimtus milijardų dolerių investicijų į mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių infrastruktūrą“, – teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.
Ten pat nurodoma, kad pritraukiant finansavimą prioritetas bus teikiamas aplinkai ir klimatui, darbo garantijoms, skaidrumui ir kovai su korupcija – priešingai nei Kinijos programoje, kuri laikoma neskaidria.
Daugiau informacijos bus pateikta G-7 forumo galutiniame komunikate, kuris bus paskelbtas sekmadienį, pridūrė Baltųjų rūmų atstovai.
Šis klausimas aktualus elitiniam turtingų demokratijų klubui.
Italija buvo pirmoji valstybė narė, prisijungusi prie BRI, o tas jos žingsnis išprovokavo Vašingtono ir daugelio ES šalių įtūžį.
Xi Jinpingas apsilankė Italijoje per 2019 metų kelionę po Europą, o su BRI susijusių susitarimų pasirašymas tapo pagrindiniu vizito akcentu.
ES priklausanti Graikija yra dar viena šios programos rėmėja. 2008 metais šalies tuometė konservatyvioji vyriausybė sudarė susitarimą dėl konteinerių terminalų Pirėjo uostamiestyje perleidimo kinų laivybos milžinei „Cosco“.
