Didžiojo septyneto (G-7) šalys sekmadienį įsipareigojo greičiau atsisakyti iškastinio kuro ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu, tačiau nesugebėjo susitarti dėl jokių naujų terminų, iki kurių reikėtų atsisakyti taršių energijos šaltinių, pavyzdžiui, anglies.
Tai atspindi didelius sąjungininkių nesutarimus dėl pusiausvyros tarp kovos su klimato kaita veiksmų ir energetinio saugumo, šeimininkei Japonijai nepritariant ambicingiausiems aptartiems pasiūlymams.
Po dvi dienas trukusių derybų šiauriniame Japonijos Saporo mieste grupės klimato ir aplinkos ministrai pažadėjo „paspartinti laipsnišką deginamo iškastinio kuro atsisakymą, kad ne vėliau kaip iki 2050-ųjų pasiektume, jog energijos sistemų lygis būtų lygus nuliui… ir paraginti kitus prisijungti prie mūsų ir imtis tokių pačių veiksmų”.
Tačiau jie nepasiūlė jokių naujų terminų, išskyrus praėjusių metų G-7 įsipareigojimą iki 2035-ųjų iš esmės nutraukti iškastinio kuro naudojimą savo elektros energijos sektoriuose.
Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) teigė, kad laipsniško nutraukimo formuluotė vis dėlto yra tvirtas žingsnis į priekį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP28 viršūnių susitikimus.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija iškėlė naują tikslą – per šį dešimtmetį G-7 šalių elektros energijos sistemose atsisakyti energijos gavimo iš anglių deginimo, kai nesiimama priemonių išmetamų teršalų kiekiui kompensuoti.
Tačiau karas Ukrainoje vis dar stipriai apsunkina pasaulinį energijos tiekimą, todėl kitos narės, įskaitant grupei pirmininkaujančią Japoniją ir Jungtines Valstijas, pasipriešino šiam tikslui.
„Be abejo, norėčiau, kad būtų pavykę prisiimti įsipareigojimą iki 2030-ųjų laipsniškai atsisakyti anglies“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Pannier-Runacher.
Tačiau „tai yra vienas iš klausimų, dėl kurio dar galime padaryti pažangą būsimose diskusijose, ypač COP28“, pridūrė ji, turėdama omenyje JT klimato konferenciją, kuri vyks šių metų lapkritį Dubajuje.
Įsipareigoja iki 2040-ųjų sustabdyti naujų plastiko atliekų taršą
Didžiojo septyneto (G-7) aplinkos ir klimato ministrai įsipareigojo iki 2040-ųjų sustabdyti ir naujų plastiko atliekų taršą savo šalyse, sakoma sekmadienį po derybų Japonijoje paskelbtame pareiškime.
„Esame įsipareigoję nutraukti plastiko taršą ir iki 2040-ųjų sumažinti papildomą plastiko taršą iki nulio“, – sakoma pranešime.
Vokietija, Prancūzija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau priklauso tarptautinei koalicijai, kuri praėjusiais metais prisiėmė tokį patį įsipareigojimą.
Tačiau tai pirmas kartas, kai prie jo prisijungė likusios G-7 narės – Japonija, Jungtinės Valstijos ir Italija.
Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke (Štefi Lemkė) spaudos konferencijoje po dvi dienas trukusių derybų Japonijos šiaurėje esančiame Saporo mieste pasveikino naująjį bloko įsipareigojimą dėl plastiko taršos mažinimo kaip plataus užmojo tikslą.
Tai bus pasiekta „skatinant tvarų plastiko vartojimą ir gamybą, didinant jų apykaitą ekonomikoje ir aplinką tausojantį atliekų tvarkymą“, sakoma pareiškime.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išsivysčiusių šalių grupės duomenimis, per 20 metų pasaulyje plastiko atliekų padvigubėjo ir tik devyni procentai jų yra sėkmingai perdirbami.
Jungtinės Tautos teigia, kad į vandenynus patenkančio plastiko kiekis iki 2040-ųjų beveik patrigubės.
