Policija kontroliuoja mintis

Žinomo anglų rašytojo Džordžo Orvelo (George Orwell) prieš 75 metus publikuotas fantastinis romanas „1984-ieji“ apie represinio totalitarinio režimo sąlygomis veikiančią ir netgi piliečių mintis bandančią kontroliuoti policiją (thought police) netikėtai tapo realybe pačioje demokratinėje Didžiojoje Britanijoje.

Pastaraisiais metais toje šalyje pradėta suiminėti pavienius asmenis, kurie miestuose, pirmiausia, Birmingeme, sustoję tyliai meldėsi prie abortų klinikų. Taip atsitiko todėl, kad 2023 metų pavasarį Britanijos parlamente buvo priimtas įstatymas, leidęs savivaldybėms aplink abortų klinikas įsteigti vadinamąsias 150 metrų „buferines zonas“, kuriose draudžiami kokie nors veiksmai, trukdantys tose institucijose atliekamoms „paslaugoms“, tai yra žudyti motinų įsčiose pradėtus kūdikius.

Kai kurie teisėtvarkos pareigūnai tiems „trukdymams“ linkę priskirti netgi tylią maldą, taip kriminalizuojant asmenines mintis ir nuostatas. Tarp suimtųjų pasitaikė ne tik aktyvių gyvybės gynėjų, bet ir paprastų žmonių bei kunigų, sustojusių privačiai melstis šalia abortų klinikų, netgi jų nedarbo valandomis.

Bene labiausiai tapo žinomas katalikės moters, anglų nevyriausybinės žmogaus gyvybę ginančios organizacijos „March for Life“ („Žygis už gyvybę“) vadovės Izabelės Vogan Sprius (Isabel Vaughan-Spruce) arešto atvejis.

Ši aktyvistė, jau daugiau kaip du dešimtmečius rengianti pradėtų kūdikių palaikymo prieš abortus nukreiptas manifestacijas bei asmeniškai padedanti moterims, atsidūrusioms nėštumo krizėje, už privačią maldą net du kartus buvo sulaikyta prie Birmingemo abortų klinikos.

Per tuos incidentus, kaip buvo pranešta vietinėje katalikų spaudoje ir Vatikano žiniasklaidoje, Izabelė, gerbdama prieštaringus valdžios potvarkius, „buferinėje zonoje“ nieko nekalbino balsu, nedalino kokių nors brošiūrų, nelaikė jokių protesto ženklų, bet tiesiog susikaupusi mintyse stovėjo ant šaligatvio. Prie jos prisiartinę keli policijos pareigūnai, paklausė, ar ji meldžiasi ir, gavę teigiamą atsakymą, pareiškė, kad tokiu būdu ji yra viešosios tvarkos pažeidėja. Moteris buvo grubiai apieškota, apstumdyta, įgrūsta į policijos automobilį ir nuvežta į areštinę.

Paleista už užstatą kol vyks tyrimas, ji pati padavė ieškinį teismui prieš policiją dėl žmogaus teisių pažeidimo. Galiausiai Birmingemo policija turėjo pripažinti, kad Izabelės areštas, įžeidinėjimas ir daliniai smurtiniai veiksmai, tikrai buvo asmens teisių pažeidimas, todėl jos atsiprašyta ir išmokėta 13 tūkstančių svarų (apie 15 tūkstančių eurų) piniginė kompensacija.

Šiam sprendimui įtakos, matyt, turėjo skandalo apie tai, jog Anglijoje nesilaikoma demokratinių sąžinės laisvės standartų, išėjimas į tarptautinę erdvę. Tuometinė vidaus reikalų ministrė Svela Breiverman (Suella Braverman) raštiškai turėjo patvirtinti, kad tyli malda nėra nusikalstamas išpuolis ir pareikalavo, kad policija atsiprašytų dėl savo veiksmų.

Žmogaus teisių pažeidimai

Dėl tokio išteisinančio sprendimo daug prisidėjo ir I. Vogan Sprius byloje palaikęs Laisvės gynimo aljansas (Alliance Defending Freedom, AFD), teisininkų savanorių grupė, dažnai įsitraukianti į panašaus pažeidimų bylas. Savo pareiškime AFD pripažino, jog tai esąs reikšmingas pasiekimas ginant sąžinės ir žodžio laisvę, kai Didžiojoje Britanijoje po šimtmečių pertraukos vėl bandoma primesti vadinamuosius „minčių nusikaltimus“.

Tačiau tyli krikščioniška malda, susikaupimas mintyse kreipiantis į Dievą, kaip absoliuti tikinčio asmens teisė negali tapti kokiu nors tvarkos pažeidimu bet kokiomis aplinkybėmis, taip pat ir vadinamosiose „buferinėse zonose“. Izabelės teisminėje byloje AFD atstovavęs teisininkas Džeremijus Iganubulas (Jeremiah Igunnubule) pabrėžė, kad jos sunki patirtis turi kelti gilų susirūpinimą visiems, kurie turi suprasti, kad per šalies istoriją iškovotos fundamentalios teisės turi būti nuosekliai ir ištikimai apgintos.

Pasak teisininko, tiesiog stebina, kad Didžiojoje Britanijoje, galima sakyti šiuolaikinės demokratijos lopšyje, galėjo būti priimtas įstatymas, suteikiantis vietinei valdžiai galimybę nepaaiškinamai savivaliauti, kad net mintys galvoje (tyli malda), kai kuriose vietose priimamos, kaip išpuolis prieš viešąją tvarką, su žeminančiu tokio tariamo pažeidėjo areštu bei baudžiamojo proceso pradėjimu, kaltinant kriminaliniu elgesiu.

Tas faktas, kad teisėsaugos struktūros galėjo tylią maldą įvardyti kaip baudžiamąjį pažeidimą yra begėdiškai įžūlus pačios Didžiosios Britanijos valdžios prasižengimas, nesilaikant įsipareigojimo ginti tarptautines teisines normas, kurios apibrėžia neginčytinas žmogaus teises.

Šis paradoksalus ir papiktinantis pavyzdys rodo, kad netgi šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gali iškilti kalbos, minties ir sąžinės krizė, teigė Dž. Iganubulas. Jis pabrėžė, jog teisėsaugos pareigūnai privalo budriai saugoti ir ginti taikų pagrindinių žmogaus teisių, kokia yra privati malda, pasireiškimą, o ne kaltinti dėl tokio, tariamai „blogo elgesio“ ir jį varžyti.

Visiškai nepateisinama, kad diskriminuojami krikščionys gyvybės gynėjai, kurie meldžiasi už pradėtus kūdikius prie abortų klinikos ar su ten einančiomis moterimis jų sutikimu net pasikalba. Juk jos dėl savo nėštumo turbūt yra sunkumų ištiktos, labai sutrikusios, išgyvena ir nori gauti patarimą, kad palengvintų savo padėtį ir gal apsispręstų dėl savo brangaus įsčių vaisiaus išsaugojimo.

Taigi, kalbos ir minties laisvės principas turi būti apgintas tiek „buferinių zonų“ viduje, kaip ir išorėje, ko reikalauja tarptautinės teisės normos. Nes kitaip bus galima sakyti, kad Anglijoje vėl įvedama cenzūra, pagal Dž. Orvelo minėtoje knygoje aprašytus pranašiškus perspėjimus dėl galimo tariamai „blogo“ mąstymo kriminalizavimo.

Tuo labiau, kad panašūs kaltinimai dėl maldos ar nuoširdaus pasikalbėjimo su abortų klinikų lankytojomis pastaruoju metu buvo iškelti kai kuriems kitiems asmenims, netgi dvasininkams. Policijos „buferinėje zonoje“ sulaikytas Birmingemo arkivyskupijos kunigas Šionas Gugas (Sean Gough) klausė: „Meldžiuosi visur, kur einu, mintyse turėdamas supančius žmones. Kaip kunigo malda gali būti nusikaltimas?“.

Iškilęs pavojus demokratijai

Po tokių incidentų paskelbtame pareiškime Vestminsterio (Londono) vyskupas augziliaras Džonas Šeringtonas (John Sherington), kuris Anglijos ir Velso vyskupų konferencijoje yra atsakingas už gyvybės klausimus, taip pat griežtai kritikavo naujajame įstatyme pateiktas prieštaringas „buferinių zonų“ formuluotes, kurios lengvai leidžia kriminalizuoti tai, kas niekada neturėtų būti vadinama nusikaltimu. Toks apibrėžimas kelia pagrįstą klausimą apie valstybės kišimąsi į asmens įsitikinimų sritį, ko laisvoje ir demokratinėje visuomenėje neturėtų būti.

Pasak ganytojo, Katalikų Bažnyčia smerkia bet kokį abortų klinikas lankančių moterų užgauliojimą ar gąsdinimą. Tačiau naujos įstatymo formuluotės, draudžiančios netgi tylią maldą ir abipusiškai sutinkamą taikų suaugusių žmonių pasikalbėjimą, nėra teisiškai pagrįstos ir būtinos: jos neproporcingai kišasi ir žeidžia religijos bei įsitikinimų laisvės skelbimą.

Beje, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir Kongreso įsteigta Tarptautinės religijos laisvės komisija savo metinėje ataskaitoje irgi kritikavo Didžiojoje Britanijoje vykusius areštus dėl tylios maldos prie abortų klinikos. Pranešime nurodoma, kad I. Vogan Sprius ir kitų sulaikymo atvejai rodo, jog kai kurių Europos šalių vyriausybės kartais diskriminuoja asmenis dėl taikaus religijos laisvės laikymosi.

Pati gyvybės gynimo sąjūdžio „March pro Life“ vadovė po išteisinimo ir kompensacijos išmokėjimo, žiniasklaidai sakė, jog „tyli malda nėra ir negali būti nusikaltimas ir niekas neturi būti suimtas vien tik už galvoje turimas mintis. Bet man taip atsitiko du kartus, policijos pareigūnams pareiškus, kad malda yra išpuolis prieš viešą tvarką, todėl kriminalinis nusikaltimas“.

Ji pabrėžė, kad dabar, XXI amžiaus Anglijoje, neturi būti vietos minčių kontrolės policijai, apie kurią rašė Dž. Orvelas savo knygoje „1984 metai“. Izabelė, išreiškusi džiaugsmą, kad dėl ADF paramos buvo apginta, pripažino, jog jau atėjo laikas kalbėti apie krikščionybės suvaržymo politikos perspektyvas radikaliai sekuliarizuotoje visuomenėje. Praktikuojantys tikintieji visame Vakarų pasaulyje liudija apie grėsmę viešai ir taikiai reikšti savo religinius įsitikinimus, kai netgi kreipimasis į Dievą gali tapti nepageidaujamas ir cenzūruojamas.

Vadinamųjų „buferinių zonų“ prie abortų klinikų politika turi būti tuojau pat nutraukta, nes tuose įstatyminiuose potvarkiuose yra daug šizofreniškos baimės, neaiškumo ir galimo manipuliavimo, kuris ne tik silpnina gyvybės gynimo pastangas, bet atveda į privačios asmens laisvės pažeidimus.

Pasklidus žinioms, kad po rugpjūčio pabaigoje Didžiojoje Britanijoje vykusių parlamento rinkimų į valdžią atėjusi kairiųjų leiboristų partija nenori ne tik nutraukti „buferinių zonų“ kontrolės, bet dar labiau ją sustiprinti formaliai uždraudžiant netgi tylią maldą jose, savo susirūpinimą išreiškė žymūs anglų konservatorių politikai. Ankstesnio ministrų kabineto buvęs narys lordas Deividas Frostas (David Frost) sakė, jog tiesiog neįsivaizduojama, kad šiuolaikinėje Anglijoje žmonės gali būti suiminėjami už minčių nusikaltimus.

Išreiškęs pasitenkinimą, kad I. Vogan Sprius buvo išmokėta kompensacija už neteisingą areštą dėl tariamo pažeidimo, jis pripažino, jog naujosios leiboristų vyriausybės svarstymai dėl buvimo prie abortų klinikų tolesnio kriminalizavimo, gali sukelti kitus panašius incidentus, rodančius, kad ir šiandienos save demokratine vadinančioje visuomenėje iškilusi grėsmė žodžio ir minties laisvei. „Sunku nurodyti labiau absurdišką ir demokratijai pavojingą situaciją, – tvirtino lordas D. Frostas. – Jeigu taip atsitiktų, taptų aišku, kad visi vyriausybės įsipareigojimai dėl pilietinių laisvių ir teisių gynimo, neverti ir to plono lapo popieriaus ant kurio jie surašyti“.

Kitas žymus politikas, buvęs finansų ministru konservatorių vyriausybėje, lordas Maiklas Farmeris (Michael Farmer) teigė, kad „tokia visuomenė, kaip mūsų, kuri tradiciškai vertina žmogaus teisių ir žodžio laisvės palaikymą, turėtų pasibaisėti, sužinojusi, jog šalies piliečiai suiminėjami dėl savo minčių ir tylios maldos“. Tai kas ištiko I. Vogan Sprius, galima vadinti teisingumo parodija, todėl gerai, kad policija, pripažinusi savo klaidą, jai už patirtas negandas išmokėjo kompensaciją.

Tačiau tas faktas, kad įstatymu įsteigtos „buferinės zonos“ išliko, rodo, kad Didžiojoje Britanijoje įvesti nedemokratiški kalbos ir minčių suvaržymai, pirmiausia diskriminuojant krikščionis. „Jeigu šiandien maldą dėl pradėto kūdikio gyvybės gynimo bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai kokių persekiojimų dėl „minties nusikaltimų“ reikėtų laukti rytoj?“, – klausė lordas M. Farmeris.

Teisingumas nėra privilegija

Sąjūdis „March for Life“ rugsėjo 7 dieną Londone surengė kasmetinę anglų gyvybės gynėjų manifestaciją, kurioje tarp keliolikos tūkstančių Didžiosios Britanijos sostinės centrinėmis gatvėmis žygiavusių dalyvių buvo ne tik katalikai su penkiais vyskupais, grupe kunigų, seserų ir brolių vienuolių, bet ir nemažai protestantų (anglikonų), stačiatikių, netgi būrys pradėtos gyvybės apsaugai palankių ateistų (pro-life atheist groupe).

Vienas iš kalbėtojų šiame mitinge, priminęs šiemetinio renginio temą – „abortas nėra sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūra nežudo“, – pastebėjo, kad pradėtų kūdikių, kurie „niekada nesirenka mirties“, gynimą skatina žymaus britų lyderio per Antrąjį pasaulinį karą Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) padrąsinimas gintis nuo mirtį nešančių priešų: „Mes kovosime pakrantėse, kovosime laukuose ir kalvose, kovosime miestų gatvėse ir niekada nepasiduosime“.

Manifestacijos organizatorė I. Vogan Sprius, savo ruožtu, pabrėžė, jog vis daugiau žmonių suvokia, kad šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja dviejų lygių teisingumas ir šio selektyvumo aukomis dažnai tampa motinų įsčiose augantys kūdikiai. „Betgi arba teisingumas taikomas visiems vienodai, arba nustoja būti teisingumu ir tampa privilegija išrinktiesiems, – aiškino ji. – Juk gyvybė nėra užtarnauta privilegija, bet Visagalio Dievo dovana, mus suteikiama per prasidėjimą“.

Jeigu įstatymas nesugeba pripažinti kiekvieno žmogaus orumo nuo prasidėjimo momento ir moko piliečius gerbti vienas kitą, tik tada, kai yra patogu ir naudinga, tai nėra ko stebėtis, kad mūsų visuomenėje trūksta sutarimo ir darnos. „Niekada nebus taikos ir santarvės šalyje, kol pirmiausia nebus taikos ir santarvės besilaukiančios  motinos įsčiose, – teigė gyvybės gynėja. – Ir tai turi saugoti įstatymas“.

Statistika nurodo, kad 65 milijonus gyventojų turinčioje Didžiojoje Britanijoje, kiekvienais metais atliekama daugiau kaip ketvirtis milijono (2022 metais – 252 tūkstančiai) abortų. Bet svarbu ne tik skaičius, o kiekviena išgelbėta gyvybė, nes kaip aiškina senovės žydų mokymas, išgelbėdamas vieną gyvybę, gelbėji pasaulį.

Todėl gyvybės gynėjai su artumu ir meile skubėdami suteikti paramą kiekvienai rūpesčiuose atsidūrusiai nėščiai moteriai, kiekvienam netikrumą jaučiančiam pradėto kūdikio tėvui, nori, kad būtų ištartas „taip“ brangios gyvybės dovanai, dėl ko „džiaugtųsi angelai danguje“ ir mes kartu su jais.

The post Mindaugas Buika. Malda už gyvybę – nusikaltimas? appeared first on LAIKMETIS.

STI yra medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komanda, susibūrusi tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti tinkamus sveikatos politikos sprendimus, ypač reaguojant į visuomenės sveikatos priežiūros iššūkius.  

Covid-19 pandemijos įkarštyje STI paskelbė „Dėl kovos su Covid-19 priemonių“ deklaraciją, kurią pasirašė 35516 piliečių.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė taip komentavo savo naujų pareigų iššūkius: „Pirmasis mano tikslas šiose pareigose yra sugražinti etinius principus į sveikatos politiką ir priminti Lietuvos gyventojams, kokias teises jie turi. Jei lietuviai aktyviai naudotųsi savo teisėmis, jas būtų žymiai sunkiau apriboti.

Todėl grįšime prie švietėjiškos STI misijos. Kartu sieksime apginti pažeistas pacientų teises teisminėmis priemonėmis. Planuojame greitu metu paleisti iniciatyvą, kuri padėtų susitikti nukentėjusiems pacientams, juos apginti galintiems teisininkams ir neabejingiems rėmėjams.“

„Kristina yra mano ilgametė bendražygė, pažįstu ją apie 20 metų. Kartu pasiekėme nemažai didelių tikslų ir kovojom su rimtomis problemomis sveikatos ir farmacijos sektoriuje. Be jos STI nebūtų nuveikęs nei pusės tiek, kiek pavyko nuveikti.

Gerbiu Kristiną kaip aktyvią, protingą, sąžiningą kolegę. Džiaugiuosi, kad galiu ramiai perleisti STI vairą į geras, patikimas rankas. Dėkoju Kristinai už jau kartu nuveiktus ir būsimus darbus bei linkiu sėkmės naujose pareigose!“, - apie K. Zamarytę-Sakavičienę atsiliepė jos pirmtakas Rimas Jankūnas.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra teisininkė, kuri specializuojasi sveikatos teisėje. Ji buvo viena iš STI steigėjų ir pagrindinė STI veiklos koordinatorė.

MRU Kristina dėstė sveikatos teisę, vedė geros klinikinės praktikos mokymus gydytojams-tyrėjams, dirbo Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje; dalyvavo Europos vaistų agentūros (EVA) darbo grupėse ir vykdė EVA pareikalautas GKP inspekcijas skirtingose valstybėse.

Šiais metais ji nesėkmingai kandidatavo į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

K. Zamarytė-Sakavičienė yra žinoma visuomenininkė, aktyvi Katalikų Bažnyčios narė, ištverminga tradicinių vertybių gynėja.

The post Nauja STI direktore tapo Kristina Zamarytė-Sakavičienė appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat buvo paskelbtas popiežiaus oficialus potvarkis dėl šios dienos įsteigimo bei dėl jos šventimo komiteto sudarymo.

Trečiadienį Pranciškus taip pat anonsavo Vatikane vyksiantį su vaikų ir paauglių teisių apsauga susijusį renginį bei pranešė apie dvi tikinčiųjų laukiamas kanonizacijas.

„Šiandien minimos Tarptautinės vaikų ir paauglių teisių dienos proga norėčiau pranešti, kad vasario 3 d. čia, Vatikane, vyks pasaulinis susitikimas dėl vaikų teisių, pavadintas „Mylėkime ir saugokime juos“, kuriame dalyvaus ekspertai iš įvairių šalių – sakė Pranciškus trečiadienį.

Tai bus proga ieškoti naujų būdų, kaip gelbėti ir saugoti milijonus vaikų, kurie vis dar neturi teisių, gyvena nesaugiomis sąlygomis, yra išnaudojami ir skriaudžiami, kenčia nuo dramatiškų karų padarinių.“

Popiežius taip pat pranešė, kad per ateinančių metų Vaikų ir paauglių dieną bus skelbiamas šventuoju palaimintasis Karolis Acutis, o per Pasaulinę jaunimo dieną bus skelbiamas šventuoju palaimintais Petras Jurgis Frassati.

The post Per naujai įvestą Pasaulinę vaikų ir paauglių dieną popiežius kanonizuos Karolį Acutį appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 7 d. JT Žmogaus teisių komitetas peržiūrėjęs antrąją tarpinę komisijos ataskaitą apie Pakistaną, išreiškė susirūpinimą dėl šalyje didėjančio melagingų kaltinimų šventvagyste skaičiaus ir paragino panaikinti arba iš dalies pakeisti griežtus šventvagystės įstatymus.

Komitetas pažymėjo, kad melagingais kaltinimais šventvagyste islamistai naudojasi siekdami gatvėse susidoroti su krikščionimis ir kitomis religinėmis mažumomis, ir rekomendavo šiuos įstatymus panaikinti arba iš dalies pakeisti, kad jie atitiktų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) reikalavimus.

Komitetui susirūpinimą kelia Pakistano baudžiamojo kodekso 295 ir 298 straipsniai, kuriuose už šventvagystę numatytos griežtos bausmės, įskaitant mirties bausmę.

Pasak žmogaus teisių gynėjų, šios nuostatos taikomos neproporcingai ir selektyviai, todėl dažniausiai nukenčia religinės mažumos.

JT komitetas ragina valdžios institucijas nustoti persekioti ir sulaikyti asmenis, kaltinamus piktžodžiavimu internete, pagal galiojančius elektroninių nusikaltimų reglamentus - visų pirma 2016 m. Elektroninių nusikaltimų prevencijos įstatymą (PECA).

Komitetas taip pat ragina vyriausybę ištirti plačiai paplitusį piktnaudžiavimą šventvagystės įstatymais, ypač elektroninių nusikaltimų, ir paskelbti tyrimų rezultatus.

Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl kalėjimų sąlygų, ypač „pranešimų apie netinkamą elgesį su kalinėmis moterimis, įskaitant seksualinį smurtą, ir apskritai dėl šventvagyste kaltinamų asmenų kalinimo, įskaitant dažną ilgalaikį kalinimą vienutėje." Komitetas taip pat protestuoja prieš „plačiai paplitusį ilgą ikiteisminį sulaikymą“.

Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į prievartinių atsivertimų ir priverstinių santuokų problemą.

Jis ragina valdžios institucijas imtis skubių priemonių, kad moterys ir mergaitės, ypač priklausančios religinėms mažumoms, būtų apsaugotos nuo priverstinio atsivertimo į islamą ir priverstinių santuokų.

The post JT žmogaus teisių komitetas ragina Pakistaną taisyti represinius šventvagystės įstatymus appeared first on LAIKMETIS.

„Mike'as daugelį metų buvo puikus valstybės tarnautojas, gubernatorius ir tikėjimo lyderis“, - sakoma D. Trumpo pareiškime. - Jis myli Izraelį ir jo žmones, o Izraelio žmonės lygiai taip pat myli jį. Mike'as nenuilstamai dirbs, kad Artimuosiuose Rytuose įsivyrautų taika!“.

Prieš pradėdamas dalyvauti politikoje, M. Huckabee buvo baptistų pastorius, 12 metų pamokslavęs Arkanzaso sakyklose.

Jau būdamas gubernatoriumi, jis ir toliau rūpinosi savo bendruomenės nariais. „Manau, kad tai geriausias pasiruošimas, kokį tik gali gauti žmogus valstybės tarnybai“, - sakė jis apie savo tarnystę 2007 m. interviu RNS.

JAV žiniasklaida Huckabee taip pat apibūdino kaip „aršų tradicinės santuokos gynėją“ ir tos pačios lyties asmenų sąjungų kritiką.

The post Buvęs baptistų pastorius taps JAV ambasadoriumi Izraelyje appeared first on LAIKMETIS.

Norint suprasti, kas yra charizmos, sakė Pranciškus, reikia atkreipti dėmesį į du pagrindinius jų bruožus. Visų pirma charizmos yra dovanos, duodamos „bendram labui“ (plg. 1 Kor 12, 7). Kitaip tariant, jos skirta ne tik tam, kad patiems jas gavusiems žmonėms padėtų eiti šventumo keliu, bet kad tarnautų visai bendruomenei.

Antra, charizmos suteikiamos ne visiems vienodai, bet yra konkrečios dovanos, skirtos konkretiems žmonėms. Tuo jos skiriasi nuo pašvenčiamosios malonės, dieviškųjų dorybių ir sakramentų, kurie yra bendri visiems.

Popiežius priminė, kad šių kiekvieno individualiai gaunamų, bet bendram labui skirtų dovanų svarbą labai iškėlė Antrasis Vatikano susirinkimas, jose įžvelgdamas Bažnyčios atsinaujinimo jėgą.

Charizmos, kad tarnautų visai bendruomenei.

Pranciškus paminėjo ir savo pirmtako Benedikto XVI įžvalgą, kad  atidžiau žiūrėdami į naujųjų laikų Bažnyčios istoriją, galime atpažinti atsinaujinimo dinamiką, kuri dažnai įgauna netikėtas formas, pasireiškiančias gyvybės kupinais judėjimais, ir dėl kurios Bažnyčios gyvybingumas tampa beveik apčiuopiamas.

Pasak Pranciškaus, labai svarbu, kad šiandien Bažnyčioje būtų atpažįstamos ir deramai vertinamos charizmos, nes tai skatina pasauliečių, ypač moterų, aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime, padeda jų dalyvavimą suvokti ne tik kaip institucinį ir sociologinį faktą, bet atskleidžia jo biblinį bei dvasinį matmenį.

Pasauliečiai nėra išoriniai dvasininkų bendradarbiai ar pagalbiniai būriai, bet turi savų charizmų ir dovanų, kuriomis gali prisidėti prie Bažnyčios misijos, sakė Pranciškus.

Kalbant apie charizmas reikia taip pat išsklaidyti klaidingą jų tapatinimą su įspūdingomis ir nepaprastomis dovanomis bei gebėjimais.

Priešingai, charizmos yra paprastos dovanos, kurios įgyja nepaprastą vertę, kai su meile įsikūnija įvairiose konkretaus gyvenimo situacijose.

The post Pasauliečiai nėra išoriniai dvasininkų bendradarbiai ar pagalbiniai būriai - Pranciškus appeared first on LAIKMETIS.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė trims parengtiems planams.

Siekiant pagerbti žemaičių vyskupo M. K. Valančiaus atminimą ir minint 225-ąsias jo gimimo metines, planuojami 25 renginiai. Tarp jų – projekto „Sveikata visus metus“ parengimas. Juo sveikatos gyvensenos iššūkiai būtų susiejami su M. K. Valančiaus vertybėmis ir mokymo principais.

2026 metais bus organizuojamas chorinės muzikos vakaras ir teatralizuota šviesų ir meno kompozicija Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje, taip pat siekiama rengti paskaitas ir konferencijas, Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose eksponuoti M. K. Valančiui skirtą parodą.

Taip pat ketinama išleisti žemaičių vyskupui skirtą rašytojos Irenos Petraitienės knygą, leidinius vaikams, proginę monetą. Numatyta organizuoti ir piešinių konkursus, edukacinius užsiėmimus moksleiviams, viešo skaitymo akcijas.

Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius M. K. Valančius yra viena svarbiausių XIX amžiaus vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo asmenybių, turėjusi reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo raidą, švietimo ir kultūros puoselėjimą.

The post Vyriausybė pritarė žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metų minėjimo planams appeared first on LAIKMETIS.

Europos Komisija, 16 šalių narių ir Europos Parlamentas patraukė Budapeštą į teismą dėl šio 2021 metų įstatymo. Tai vadinama didžiausia žmogaus teisių byla per ES istoriją.

Įstatymas yra „didžiulis ir skandalingas kelių svarbių ES taisyklių pažeidimas“, ESTT Liuksemburge sakydamas įžanginę kalbą teigė EK teisininkas.

„Tai tiesioginė ir rimta ataka prieš teisines normas ir, bendresne prasme, prieš Europos visuomenę“, – pridūrė jis.

Ši naujausia konfrontacija tarp Briuselio ir vengrų nacionalistų premjero Viktoro Orbano vyriausybės gali turėti didelių padarinių.

Jei Teismas priimtų Budapeštui nepalankų sprendimą, Vengrijai gali būti skirta didelė bauda, be to, galbūt būtų pradėta Vengrijos balso teisės ES susitikimuose sustabdymo procedūra.

Jei Teismas priimtų Budapeštui nepalankų sprendimą, Vengrijai gali būti skirta didelė bauda, be to, galbūt būtų pradėta Vengrijos balso teisės ES susitikimuose sustabdymo procedūra.

Minimas įstatymas, kuriuo iš pradžių siekta sugriežtinti bausmes už vaikų išnaudojimą, buvo pakoreguotas įtraukiant draudimą „propaguoti homoseksualumą“ jaunesniems kaip 18 metų asmenims.

Tuo pasipiktino aktyvistai ir daugelis politikų kitose ES šalyse. Jie kritikavo įstatymą dėl LGBTQI žmonių stigmatizavimo ir tos pačios lyties asmenų santykių prilyginimo pedofilijai.

Įstatymui įsigaliojus transliuotojams buvo uždrausta dienos metu rodyti LGBTQI turinį, parduotuvės nebegali pardavinėti prekių LGBTQI tema 200 m spinduliu nuo bažnyčių ir mokyklų.

Kai kuriems knygynams skirta baudų už tam tikras knygas jaunimui skirtų knygų sekcijose, nurodo aktyvistų grupė „Reclaim“.

EK teigia, kad įstatymu pažeidžiami esminiai ES principai dėl nediskriminavimo ir pagrindinių teisių, pakertamos bendrosios rinkos taisyklės dėl paslaugų ir audiovizualinės žiniasklaidos.

EP ir 16 ES narių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, palaiko ieškinį ir gali pateikti teisinius argumentus.

ESTT sprendimo tikimasi 2025 metais.

The post Nagrinėjamas ES ir Vengrijos ginčas dėl LGBTQI įstatymo appeared first on LAIKMETIS.

Romoje D. Nausėdienė lankosi Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos kvietimu. Kartu su kitų valstybių pirmosiomis poniomis ji dalyvauja renginiuose, skirtuose 1000-ajai Rusijos karo prieš Ukrainą dienai paminėti.

Trumpo pokalbio su popiežiumi metu pirmoji ponia padėkojo Šventajam Tėvui už pastangas sugrąžinti prievarta išvežtus Ukrainos vaikus, taip pat išreiškė viltį, kad karas kuo greičiau baigtųsi teisinga taika. D. Nausėdienė įteikė popiežiui dovanas, kurias pagamino Vilniuje veikiantį Ukrainos centrą lankantys ukrainiečiai vaikai.

Romoje D. Nausėdienė lankosi Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos kvietimu.

„Jau daugiau nei 1000 dienų Ukraina atlaiko žiaurią Rusijos agresiją. Tai turbūt sunkiausios 1000 dienų per visą Ukrainos istoriją. Tačiau šios 1000 dienų taip pat žymi įkvepiantį ir didvyrišką Ukrainos žmonių pasipriešinimą. Šiandien reiškiame didžiausią pagarbą kiekvienam Ukrainos gynėjui, kuris neteko gyvybės gindamas savo Tėvynę. Kiekvieną iš tų, kurie tęsia kovą dėl savo laisvės“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, Lietuva nuo pat pirmosios karo dienos nedvejodama palaiko Ukrainą ir toliau teiks jai visapusę paramą. „Mūsų įsipareigojimas kurti saugų pasaulį lieka nepajudinamas. Lietuvos parama Ukrainai yra daugiau nei moralinė nuostata – tai būtina daryti siekiant užtikrinti mūsų pačių laisvę ir stabilumą pasaulyje“, – teigė D. Nausėdienė.

Trečiadienį D. Nausėdienė su kitomis pirmosiomis poniomis dar lankysis Šventojo Sosto Kūdikėlio Jėzaus pediatrijos ligoninėje, dalyvaus šv. Mišiose už Ukrainos laisvę.

The post Pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo bendrojoje popiežiaus Pranciškaus audiencijoje appeared first on LAIKMETIS.

Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė sako, kad šis sprendimas yra itin svarbus, nes užkerta kelią diskriminuoti NVO dėl jų pažiūrų:

„Žinoma, džiaugiamės Klaipėdos Regionų administracinio teismo sprendimu, kuris, manau, yra svarbus ne tik mūsų institutui, bet ir visai nevyriausybinio sektoriaus bendruomenei, nes visos nevyriausybinės organizacijos turi teisę į sąžiningą vertinimo procesą ir nebūti diskriminuojamos dėl savo pažiūrų. Tiek šioje byloje, tiek ir kitose vis dar tebevykstančiose LVI inicijuotose bylose jaučiamas priešiškas kai kurių ligšiolinės SADM atstovų nusistatymas Instituto atstovaujamų pažiūrų šeimos, partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais atžvilgiu.“

Laisvos visuomenės institutas dalyvavo SADM rengtame 2022 metų NVO institucinio stiprinimo projektų atrankos konkurse, kuriame surinko pakankamą balą ir pagal ekspertų vertinimus, iš papildomai gauto finansavimo turėjo būti paskirta 22853.52 Eur suma. Visgi Komisija nusprendė LVI projektą pašalinti iš rekomenduojamų finansuoti projektų, motyvuodama tuo, kad projektas neatitinka nuostatų reikalavimų, tačiau konkrečių motyvų nenurodė. Institutas su tokiu Komisijos sprendimu nesutiko ir jį apskundė teismui. 

LVI inicijuotose bylose jaučiamas priešiškas kai kurių ligšiolinės SADM atstovų nusistatymas Instituto atstovaujamų pažiūrų šeimos, partnerystės, Stambulo konvencijos klausimais atžvilgiu.

Skunde teigiama, kad sprendimai pažeidžia objektyvumo principą - Komisija ir Ministerijos kancleris sprendimus neskirti finansavimo grindė iškeltais, bet nepatvirtintais ir aiškiai neapibrėžtais įtarimais, kurie neatitinka tikrovės ir negalėjo būti pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei faktiniais įrodymais. Taip pat skundžiami sprendimai pažeidžia teisėtumo, įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, teisėtumo bei administracinių sprendimų privalomumo principus.

Kaip aukščiau nurodoma, 2024 m lapkričio 12 d. Regionų administracinis teismas išnagrinėjo šį ginčą ir nusprendė, jog „Komisija, priimdama Protokolinį sprendimą, viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, o tai yra pagrindas jį pripažinti neteisėtu bei naikintinu. <...> pripažinus Protokolinį sprendimą neteisėtu, konstatuojama jog tais pačiais teisiniais pagrindais Sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.“  

D. Karvelienė taip pat pabrėžė, jog Teismas aiškiai patvirtino, kad „Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas.

Manau, šis sprendimas siunčia ir svarbią žinutę: kovoti už savo teises tikrai verta. Labai norėčiau, kad naujoji Lietuvos valdžia atkreiptų dėmesį į šią situaciją ir imtųsi atitinkamų veiksmų, kad valstybės institucijos bei jų struktūros ne tik reikalautų iš kitų, bet ir pačios laikytųsi teisės aktų bei objektyvumo principų“. 

The post Laisvos visuomenės institutas laimėjo bylą prieš Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją appeared first on LAIKMETIS.