Popiežiaus katechezėse kalbama apie Naujajame Testamente aprašytus žmonių gyvenimo eigą nulėmusius susitikimus su Jėzumi. Katechezę prieš savaitę skyręs fariziejaus Nikodemo susitikimui su Jėzumi, šį kartą Pranciškus komentavo evangelisto Jono aprašytą Jėzaus ir samarietės susitikimą prie šulinio.

Popiežius visų pirma atkreipia dėmesį, kad jei Nikodemas pats ieškojo Jėzaus, tai, stebint susitikimą prie šulinio atrodo, kad Jėzus pats laukia mūsų gyvenimo kryžkelėse. Tokie susitikimai mus dažnai nustebina, iš pradžių netgi sukelia įtarumą, atsargiai mėginame suprasti, kas vyksta.

Pasak Pranciškaus, būtent taip galėjo jaustis samarietė moteris, apie kurią kalbama Evangelijos pagal Joną ketvirtajame skyriuje (Jn 4, 5–26). Ji nesitikėjo vidurdienį prie šulinio ką nors sutikti, netgi priešingai – tikėjosi nieko ten nerasti. Ji atėjo pasisemti vandens neįprastu metu, kai lauke labai karšta. Galbūt moteris gėdijosi savo gyvenimo, jautėsi kitų smerkiama, nesuprasta ir todėl vengė kitų žmonių.

Keliaudamas iš Judėjos į Galilėją, Jėzus galėjo rinktis ir kitą kelią, nebūtinai reikėjo eiti per Samariją. Taip būtų buvę netgi saugiau, nes tarp žydų ir samariečių būta priešiškumo, jų santykiai  buvo įtempti. Tačiau Jėzus sąmoningai pasirinko eiti būtent tuo keliu ir sustojo prie šulinio būtent tokią neįprastą valandą. Tų laikų Artimųjų Rytų kultūroje šulinys turėjo ypatingą reikšmę – jis buvo sužadėtuvių simbolis, nes būtent prie šulinio neretai būdavo susitariama dėl santuokų. Tad susitikimas prie šulinio reiškia ir Jėzaus norą padėti rasti atsakymą į didžiausią žmogaus širdies troškimą – būti mylimai.

Jėzaus ir samarietės pokalbio tema – troškulys. Pirmasis apie tai prabyla Jėzus: „Duok man gerti“ (Jn 4, 10). Norėdamas pradėti dialogą, Jėzus parodo save silpną ir taip leidžia moteriai jaustis saugiai. Troškulys Biblijoje simbolizuoja giliausius žmogaus troškimus. Šv. Augustinas vienoje savo homilijų komentuodamas šią sceną sako, kad Jėzaus prašymas duoti jam gerti iš tiesų reiškia ne jo kūno troškulį, bet troškimą, kad ši moteris būtų išganyta. „Tas, kuris prašė gerti, iš tiesų troško moters tikėjimo“, – rašė Augustinas.

Troškulys Biblijoje simbolizuoja giliausius žmogaus troškimus.

Jei Nikodemas, apie kurį buvo kalbama katechezėje prieš savaitę, Jėzaus ieškojo naktį, tai samarietę Jėzus sutiko vidurdienį, pačiu šviesiausiu paros metu. Tai – apreiškimo akimirka. Jėzus atskleidžia jai, jog yra Mesijas, ir kartu padeda moteriai naujai pažvelgti į savo sudėtingą ir skausmingą gyvenimą: ji turėjo penkis vyrus, o dabar gyvena su šeštuoju, kuris nėra jos vyras. Skaičius „šeši“ simbolizuoja netobulumą. Galime čia įžvelgti ir užuominą apie septintąjį Sužadėtinį, kuris vienintelis gali patenkinti tikrąjį meilės troškimą. Tuo Sužadėtiniu gali būti tik pats Jėzus.

Kai moteris suprato, kad Jėzus žino jos gyvenimo istoriją, ji staiga pakeitė temą ir nukreipė pokalbį į religinį ginčą tarp žydų ir samariečių. Taip nutinka ir mums, sako Pranciškus. Kai maldoje Dievas paliečia mūsų skaudulius, dažnai nukreipiame pokalbį į abstrakčias temas, kurios sukuria maldos iliuziją. Pagal to meto papročius, Jėzus ir samarietė būtų iš viso neturėję kalbėtis. Tačiau būtent per šį pokalbį Jėzus atkleidžia vieną svarbiausių dalykų: jis kalba apie Tėvą, kurį reikia garbinti dvasia ir tiesa. Galiausiai Jėzus išpažįsta, kad jis yra žmonių laukiamas Mesijas. Tai tarytum meilės išpažinimas: tas, kurio lauki, esu aš. Aš esu tas, kuris pagaliau gali atsiliepti į tavo meilės troškimą.

Tuomet moteris bėga į kaimą pakviesti kitų žmonių, nes būtent iš suvokimo, kad esi mylimas, kyla misija, sako Pranciškus. Kokią gi kitą žinią ji galėjo skelbti, jei ne tai, kad buvo suprasta ir priimta, kad jai buvo atleista? Samarietė, kaip ir mes, kai įsimylime, pamiršo, ko buvo atėjusi prie šulinio. Ji pamiršo prie šulinio atsineštą ąsotį, paliko jį prie Jėzaus kojų. Tas ąsotis kiekvieną dieną primindavo jai jos sudėtingą ir skausmingą gyvenimą. Dabar jis jau padėtas prie Jėzaus kojų. Praeitis nebėra našta. Taip turi būti ir mums: norėdami skelbti Evangeliją, pirmiausia turime atiduoti savo praeities naštą Viešpačiui. Tik susitaikę žmonės gali nešti Evangeliją kitiems.

„Brangieji, nepraraskime vilties! Net jei mūsų gyvenimas atrodo sunkus ir sudėtingas, jei manome, kad jis nenusisekęs, mes visada turime galimybę jį atiduoti Dievui ir pradėti kelionę iš naujo. Dievas yra gailestingumas. Jis visuomet mūsų laukia“, – baigia Pranciškus šiam trečiadieniui skirtą savo katechezę.

The post Popiežius kviečia neprarasti vilties, net jei gyvenimas atrodo sunkus appeared first on LAIKMETIS.

Susitikime siekiama nustatyti, kokias saugumo garantijas Europa gali pasiūlyti Ukrainai, kai bus susitarta dėl paliaubų susitarimo, įskaitant galimą vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ karinių pajėgų dislokavimą.

Paryžiaus viršūnių susitikime turėtų dalyvauti 27 valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie į Eliziejaus rūmus pradės rinktis 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Po pietų E. Macronas turėtų surengti spaudos konferenciją, kurioje apibendrins diskusijas.

NATO narei Turkijai, kuri šiuo metu stebima dėl protestų, turėtų atstovauti viceprezidentas Cevdetas Yilmazas (Dževdetas Jilmazas).

Trečiadienį prieš derybas Paryžiuje kalbėdamas kartu su V. Zelenskiu E. Macronas sakė, kad dabar, kai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamos Jungtinės Valstijos siekia susitarimo su Maskva, tai yra „lemiamas etapas, kuriuo siekiama užbaigti agresijos karą“, Rusijos vykdomą prieš Ukrainą.

E. Macronas taip pat paskelbė apie naują Prancūzijos 2 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą, o Paryžius pasirengęs skubiai išsiųsti turimą techniką iš savo atsargų.

E. Macronas taip pat paskelbė apie naują Prancūzijos 2 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą, o Paryžius pasirengęs skubiai išsiųsti turimą techniką iš savo atsargų.

Jis pareiškė, kad Rusija turi sutikti su Ukrainos ir JAV pasiūlytomis 30 dienų paliaubomis „be išankstinių sąlygų“, kaltindamas Maskvą, kad ji vis dar demonstruoja „karo troškimą“, ir sveikindamas Kyjivą už tai, kad jis „prisiėmė taikos riziką“.

Jis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji kelia naujas sąlygas ir nereaguoja į paliaubų pasiūlymą.

„Ukraina aiškiai pareiškė Jungtinėms Valstijoms, kad sutinka su visiškomis ir besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis, nors ji yra agresijos auka“, – sakė E. Macronas.

„To paties įsipareigojimo tikimės ir iš Rusijos“, – nurodė jis.

Kelias link taikos susitarimo

Ketvirtadienio susitikimas vyks po to, kai Baltieji rūmai pranešė, kad Rusija ir Ukraina atskirose derybose su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje susitarė dėl galimų paliaubų Juodojoje jūroje kontūrų.

Kyjivas, kaip ir Maskva, tai patvirtino, tačiau Rusija iškėlė sąlygas, įskaitant reikalavimą, kad Jungtinės Valstijos sušvelnintų jos žemės ūkio sektoriui taikomas sankcijas.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sakė, kad šios sąlygos bus įvertintos, ir įspėjo, kad taikos susitarimas „nebus paprastas“.

„Tai užtruks, bet bent jau esame tame kelyje ir kalbame apie šiuos dalykus“, – sakė M. Rubio.

Kol kas nenurodytas joks galimo taikos susitarimo terminas.

V. Zelenskis sakė, kad iš ketvirtadienio susitikimo, kuriame taip pat turi dalyvauti tokie asmenys kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), tikisi „tvirtų sprendimų“.

„Dabar tikrai ne laikas mažinti spaudimą Rusijai ar silpninti mūsų vienybę vardan taikos“, – sakė jis.

„Korta ukrainiečių rankose“

Tiek Rusijos, tiek Ukrainos valdžia kaltina viena kitą bandymu sužlugdyti šį pirminį susitarimą.

Besdamas pirštu į Rusiją, kad ji vilkina procesą nepaisant Amerikos taikos iniciatyvų, E. Macronas sakė, kad Maskva „nori, kad šis karas tęstųsi“.

„Turime daryti spaudimą Rusijai, kad karas iš tiesų baigtųsi“, – sakė jis.

Kai bus susitarta dėl paliaubų, vienas iš svarbiausių elementų galėtų būti Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje siekiant užtikrinti, kad Rusija daugiau nepultų.

V. Zelenskis sakė, kad dar per anksti kalbėti apie konkrečius būsimų Europos pajėgų vaidmenis Ukrainoje. Kiek anksčiau vienas svarbiausių jo patarėjų Ihoris Žovkva naujienų agentūrai AFP Paryžiuje sakė, kad Kyjivui reikia ne tik taikdarių.

„Turime daryti spaudimą Rusijai, kad karas iš tiesų baigtųsi“, – sakė e. Macronas.

Ukrainos lyderis sakė, kad dabar svarstomas klausimas, „kas bus pasirengęs“ dalyvauti tokiose misijose.

„Dar per anksti kalbėti“ apie tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti šios pajėgos, pridūrė V. Zelenskis.

E. Macronas pabrėžė, kad Europos pajėgos nebus siunčiamos į Ukrainą kariauti, ir pavadino tai „pacifistiniu požiūriu“.

Europos pajėgos galėtų būti „korta ukrainiečių rankose“, kuri atgrasytų rusus nuo dar vieno puolimo, sakė jis ir pridūrė, kad karių nebus fronto linijoje.

The post Paryžiuje renkasi Europos lyderiai appeared first on LAIKMETIS.

Už pataisą balsavo 93 parlamentarai, prieš – septyni.

Parlamento balsavimas yra atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios Estija tvirtai remia Kyjivą.

Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.

„Jei Rusija būtų buvusi, mūsų požiūriu, protinga, niekas to nebūtų inicijavęs“, – kiek anksčiau sakė Reinas Toomla (Reinas Tomla) iš Tartu universiteto Johano Skytte (Johano Šiutės) politinių studijų instituto.

„Estijoje gyvenantys Rusijos piliečiai nukenčia todėl, kad taip elgėsi Rusija, ne jie“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje leidimą gyventi turi beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių. Šalyje taip pat yra beveik 60 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų.

Nuolatiniai Estijos gyventojai šiuo metu turi konstitucinę teisę balsuoti vietos valdžios rinkimuose, tačiau negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.

The post Estijos parlamentas uždraudė ne ES piliečiams balsuoti savivaldybių rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Teismo pranešime nurodoma, jog buvusi parlamentarė skunde teigė, kad įstatymai ir Seimo statutas nenustato aiškios prievolės raštu informuoti valdybos apie asmeninę kelionę ne Seimo sesijos metu, jei yra vykstama į trečiąją šalį.

Buvusi parlamentarė nurodė, jog kelionė vyko kasmetinių atostogų metu ir dėl to neturėjo būti taikomi Seimo kelionių tvarkos apribojimai. 

M. Navickienė dar pernai rugsėjį Seimo Etikos ir procedūrų komisijai teigė, kad apie poilsinę kelionę į Dubajų Seimo valdybai nepranešė, nes jos patarėja buvo patikinta, jog to daryti nereikia.

Tačiau teismas konstatavo, kad į asmeninę užsienio kelionę vykdama savo kasmetinių atostogų metu buvusi politikė turėjo laikytis reikalavimų bei apie šią kelionę informuoti Seimo valdybą.

Teismas išaiškino, kad reikalavimas Seimo nariui, ne sesijos metu ketinančiam išvykti į užsienio kelionę ne į Europos Sąjungos (ES) valstybę narę ar Šengeno valstybę, apie išvykimą raštu informuoti Seimo valdybą yra taikomas visoms kelionėms, taip pat ir asmeninėms.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą užsienio komandiruočių ir kelionių tvarką, Seimo narys, ketinantis ne Seimo sesijos metu vykti į ne ES ar Šengeno valstybę, turi raštu informuoti Seimo valdybą.  

2023 metų vasarį ministrė atostogavo 13–17 dienomis – ne Seimo sesijos metu.

Taip pat nurodoma, jog aplinkybė, kad minėta kelionė vyko kasmetinių atostogų metu, taip pat negali būti laikoma teisėtu pagrindu apie šią kelionę neinformuoti Seimo valdybos.

Dėl argumento, kad Seimo nariams, kurie eina ir ministro pareigas, taikomos išimtys, teismas paaiškino, jog ši išimtis susijusi tik su informavimu apie nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir nėra susijusi su kelionių tvarka.

Pati politikė BNS yra sakiusi, jog teismo sprendimas jai svarbus dėl asmeninės reputacijos ir siekiant padėti kitiems parlamentarams, kurie dėl teisinio neaiškumo gali susidurti su panašiomis situacijomis.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas. 

Už vyro Mindaugo Navicko verslo partnerių lėšas M. Navickienė su šeima į Dubajų skrido privačiu lėktuvu. Drauge vyko finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė ir jos sugyventinis, dėl finansinių nusikaltimų anksčiau teistas Vilhelmas Germanas. 

Pastarasis kurį laiką dirbo M. Navickienės sutuoktinio valdomoje įmonėje „Litlab“. Šiuo metu V. Germanas yra suimtas jį įtariant sukčiavimu, papirkimu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu su „Foxpay“ susijusiame didelės apimties ikiteisminiame tyrime.

Paaiškėjus informacijai apie kelionę ir kylant vis daugiau klausimų apie M. Navickienės ir jos vyro ryšius su minėtais žmonėmis, politikė pasitraukė iš ministrės posto, taip pat apsisprendė nekandidatuoti į Seimą.

The post M. Navickienė pralaimėjo bylą, kurioje skundė etikos sargų išvadą dėl kelionės į Dubajų appeared first on LAIKMETIS.

Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Lenkija stiprina savo sienos su Baltarusija apsaugą.

„Manau, kad būtina stiprinti mūsų sienų ir lenkų saugumą“, – nurodė Lenkijos prezidentas.

Prezidentą pasirašyti įstatymą ragino ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. 

Tačiau D. Tuskas jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo, teigdamas, kad dėl jo Baltarusijos disidentams gali būti sunkiau pabėgti nuo represijų prieš opoziciją. 

Šiuo naujausiu teisės aktu laikinai apribojama teisė pateikti tarptautinės apsaugos prašymą asmenims, neteisėtai kirtusiems Lenkijos sieną.

Įstatymo projektas sulaukė nemažai žmogaus teisių gynėjų kritikos. 

Kaip skelbė BNS, migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

The post A. Duda pasirašė įstatymą, apribojantį teisę prašyti prieglobsčio Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienį popiežius Pranciškus paskyrė arkivyskupą Bernardito C. Auza apaštališkuoju nuncijumi Europos Sąjungoje (ES). Anksčiau jis buvo Šventojo Sosto ambasadorius Ispanijoje ir Andoroje.

Arkivyskupas gimė 1959 m. Filipinuose, Talibone. 1985 m. jis buvo įšventintas kunigu, turi teologijos daktaro laipsnį. Į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą jis atėjo 1990 m. ir dirbo nunciatūrose Madagaskare, Bulgarijoje ir Albanijoje, taip pat Valstybės sekretoriate ir misijoje prie Jungtinių Tautų (JT) Niujorke.

2008 m. buvo paskirtas apaštališkuoju nuncijumi Haityje ir, kaip įprasta Šventojo Sosto ambasadoriams, įšventintas vyskupu. Nuo 2014 m. jis buvo nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas prie JT ir Amerikos valstybių organizacijos (OAS) ir dalyvavo priimant tokius svarbius susitarimus kaip Darbotvarkė iki 2030 m., Paryžiaus susitarimas ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis. Savo misijos metu jis surengė daugybę konferencijų tokiomis temomis kaip prekyba žmonėmis, religinis persekiojimas ir teisė į gyvybę.

Kaip nuolatinis stebėtojas prie JT, 2015 m. rugsėjo 25 d. A. Auza taip pat priėmė popiežių Pranciškų Jungtinėse Tautose.

Filipinų arkivyskupas savo daugiau nei septynerius metus darbo Šventajam Sostui Jungtinėse Tautose apibūdino kaip "intensyvaus mokymosi ir gilesnio svarbiausių mūsų laikų tarptautinių klausimų supratimo metus".

2019 m. jis buvo paskirtas nuncijumi Ispanijoje ir Andoroje - šias pareigas ėjo iki pastarojo paskyrimo.

The post Popiežius Pranciškus arkivyskupą Bernardito C. Auza paskyrė Europos Sąjungos nuncijumi appeared first on LAIKMETIS.

Naktį iš sausio 21 į 22 d. sovietai užėmė Alenštainą (dabartinį Olštyną). Tuo metu daug miesto ligoninės pacientų buvo geležinkelio stotyje ir laukė evakuacijos. Su paskutine grupe pacientų, kurie dėl apšaudymo nebegalėjo palikti ligoninės, liko 20 seserų kotryniečių. Visos prisiglaudė rūsyje, tačiau jas surado ligoninę plėšę rusų kareiviai. Prasidėjo žiaurus beginklių žmonių mušimas, prievartavimas ir žudymas. Sesuo Kristupa Klomfass buvo nužudyta gindamasi nuo išprievartavimo. Tą pačią dieną žuvo ir sesuo Liberija Domnick, buvusi su sergančiais vaikais, stotyje laukusiais evakuacijos. Vaikai verkė iš bado ir troškulio. Mėgindama gauti jiems maisto ir vandens, sesuo išėjo į lauką ir buvo nušauta. Ligoninėje likusios seserys Tiburcija Mischke, Mauricija Margenfeld ir Leonija Mueller buvo rusų kareivių brutaliai sumuštos ir išprievartautos, o vėliau įkalintos ir deportuotos į SSRS gilumą. Sesuo Leonija Mueller mirė pakeliui į gulagą. Seserys Mauricija Margenfeld ir Tiburcija Mischke mirė 1945 m. Tulos lageryje.

Rastenburge (dab. Kentšine) katalikai sudarė mažumą, tad čia dirbo tik dvi seserys kotrynietės – Sekundina Rautenberg ir Adelgarda Bönigk. Jos teikė ambulatorinę priežiūrą, rūpinosi vaikų ir jaunimo ugdymu. Kai artėjant sovietų armijai 1945 m. sausio mėnesį prasidėjo evakuacija, seserys nusprendė likti su labiausiai pažeidžiamais žmonėmis. Sausio 27 d. rytą į Rastenburgą įžengė sovietų kariuomenė. Seserys buvo sulaikytos ir įkalintos. Jos buvo mušamos ir kankinamos. Abi buvo nužudytos automobilio tempiamos miesto gatvėmis.

Hailsbergo (dab. Varmijos Lidzbarkas) vienuolyne gyveno 25 seserys kotrynietės, kurios 1945 m. pradžioje priglaudė daugiau kaip 100 pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų. Vasario 2 d. Raudonosios armijos kariai vienuolyne įsirengė laikiną štabą. Po vakarienės girti kareiviai ėmė priekabiauti prie seserų. Kai kurioms pavyko pasislėpti, trys seserys – Aniceta Skibowska, Gebharda Schroeter ir Sabinella Angrick – mėgino pasipriešinti prievartavimui ir buvo nušautos.

1945 m. vasario 15 d. į Vormdito (Ornetos) miestelį įžengė Raudonoji armija. Plaučių ligų klinikoje po evakuacijos dar buvo likę maždaug 70 ligonių, per silpnų bėgti. Su jais liko ir tuberkulioze sirgusios trys seserys kotrynietės – Bona Pestka, Gunhilda Steffen ir Rolanda Abraham. Ligoniai kartu su seserimis slėpėsi rūsyje. Trys sergančios seserys buvo kankinamos, prievartaujamos ir mušamos. Sesuo Bona mirė 1945 m. gegužės 1 d., sesuo Gunhilda – gegužės 30 d., o sesuo Rolanda – birželio 25 d.

1945 m. kovo pabaigoje sovietai užėmė Gdanską, ėmė plėšti, prievartauti ir žudyti vietos gyventojus. Mieste tuo metu buvo kotrynietė sesuo Karitina Fahl. Žiauriai rusų karių sumušta ji mirė 1945 m. birželio 5 d.

Sesuo Ksavera Rohvedder dirbo Gutštato (dab. Dobre Miasto) ligoninėje. Sulaukusi karo pabaigos, 1945 m. lapkričio 27 d. ji keliavo traukiniu vakarų kryptimi su kitais iš Rytprūsių išvaromais vokiečiais. Ją žiauriai sumušė ir nužudė rusų kareiviai. Sesers kūnas buvo išmestas iš važiuojančio traukinio.

2024 m. kovo 14 d. popiežius Pranciškus patvirtino dekretą dėl sesers Kristupos Klomfass ir 14 kitų seserų kankinystės. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais žuvo arba buvo nužudytos 102 seserų kotryniečių kongregacijos narės. Tikėtina, kad dauguma jų mirė kaip kankinės, tačiau trūksta konkrečių įrodymų, nėra nei liudininkų, nei dokumentų. Nepaprastai kruopštaus darbo dėka pavyko surinkti medžiagą šių penkiolikos seserų beatifikacijai.

The post Kankinės seserys kotrynietės bus skelbiamos palaimintosiomis appeared first on LAIKMETIS.

2025 m. kovo 24 d. Baltuosiuose rūmuose vyko kasmetinė Graikijos nepriklausomybės dienos šventė, kurios metu Konstantinopolio patriarchato Jungtinėse Valstijose arkivyskupas Elpidoforas iškilmingai įteikė Jungtinių Valstijų prezidentui Šventąjį Kryžių. Savo kalboje hierarchas pažymėjo ypatingą valstybės vadovo vaidmenį remiant krikščionybę, ypač Artimuosiuose Rytuose.

"Pone Prezidente, Jūs vadovaujate pasauliui, esate lyderis, ginantis visų žmonių laisvę ir taiką. Savo vadovavimu įkūnijate mūsų krikščioniškojo tikėjimo vertybes ir meilę Evangelijai. Jūs man primenate iškilųjį Romos imperatorių Konstantiną Didįjį", - sakė arkivyskupas Elpidoforas ir pridūrė, kad Jungtinių Valstijų graikai tikisi šviesios ateities visiems amerikiečiams.

Jis taip pat padėkojo už Baltųjų rūmų Tikėjimo ugdymo biuro įsteigimą ir už paramą patriarcho Baltramiejaus dvasinei misijai Stambule.

Įteikdamas kryžių, arkivyskupas Elpidoforas priminė istoriją apie imperatoriaus Konstantino regėjimą: „Šis kryžius yra tas pats simbolis, kuris atvedė didįjį Romos imperatorių Konstantiną į pergalę, kaip Kristus jam atskleidė regėjime. Jis tarė: 'Εν τούτω νίκα' – 'Šiuo nugalėsi'.“

"Su šiuo kryžiumi meldžiu, kad atneštumėte pasauliui taiką ir padarytumėte Ameriką nenugalimą", - tokiais žodžiais baigėsi apdovanojimo ceremonija.

D. Trumpas sakė, kad jam tai buvo netikėta, tačiau dovaną priėmė su dėkingumu, atkreipdamas dėmesį į jam įteikto Šventojo Kryžiaus grožį.

The post Konstantinopolio patriarchato arkivyskupas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpui įteikė kryžių appeared first on LAIKMETIS.

2025 m. kovo 24 d. Teismas patenkino Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčios (EOBMP) prašymą pakeisti pavadinimą į "Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčia".

Tartu apygardos teismas patenkino skundą, kurį Estijos Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios vardu pateikė prisiekusieji advokatai Stevenas-Christo Evestus ir Arturas Kniazevas.

Teismo sprendime teigiama, kad naujasis pavadinimas atitinka įstatymus ir neklaidina dėl bažnyčios veiklos tikslo, apimties ar teisinės formos.

Šį sprendimą teismas priėmė nepaisant pirminio registracijos biuro atsisakymo, kuris naująjį pavadinimą laikė klaidinančiu, nes bažnyčia vienija ne visus Estijos stačiatikius. 

2024 m. rugsėjį EOB-MP pateikė registracijos departamentui prašymą pakeisti bažnyčios įstatus ir pavadinimą, pageidaudama priimti naują pavadinimą "Estijos ortodoksų bažnyčia".

Registracijos departamentas perdavė paraišką teisėjui, kuris nustatė, kad Bažnyčios siūlomas pavadinimas yra klaidinantis, nes esą klaidingai apima visus Estijos ortodoksų tikinčiuosius.

Tuomet EOB-MP pasirinko naują pavadinimą "Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčia", tačiau Registracijos departamentas dėl tų pačių priežasčių jį pripažino klaidinančiu. Kitų bažnyčios paraiškos trūkumų registracijos tarnyba nerado.

Teismas pripažino svarbiais ir suprantamais pareiškėjo paaiškinimus, kad naujasis pavadinimas teisingai atspindi bažnyčios veiklos tikslą ir apimtį - tai Estijoje veikianti krikščionių ortodoksų bažnyčia. Teismo nuomone, religijos laisvės kontekste nebuvo galima daryti išvados, kad Bažnyčia gali apimti visus tikinčiuosius.

"Savo nauju pavadinimu ir įstatais mūsų Bažnyčia pabrėžia savo savivaldos statusą. Per pastaruosius metus mums teko iškęsti priešišką požiūrį dėl mūsų kanoninių ryšių su Maskvos patriarchatu, nuo kurio prasidėjo mūsų bažnyčios pavadinimas. Naujasis pavadinimas ir statutas atspindi mūsų nepriklausomybę bažnytiniuose-administraciniuose, ekonominiuose, švietimo ir su civiline valdžia susijusiuose reikaluose", - sakė vyskupas Danielius.

Teismo sprendimas šiuo klausimu yra galutinis ir įsigaliojęs.

The post Teismas leido Estijos ortodoksų bažnyčiai pakeisti pavadinimą appeared first on LAIKMETIS.

16 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 70-ųjų mirties metinių minėjimas. Jame dalyvaus ir pranešimus skaitys LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Violeta Jasinskienė („Moterys lageriuose“) ir kunigas dr. Nerijus Pipiras („Dievo tarnaitės lietuvės kaip vilties žmonės“).

Adelei Dirsytei svarbiausi dalykai gyvenime buvo tikėjimas, šeima ir tėvynė. Sovietinių okupantų nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties visur, kur tik kalėjo, žodžiu ir malda ji palaikė likimo draugių dvasią. Deja, pati neatlaikė lagerių kankinimų ir mirė likus nedaug laiko ligi kalinimo pabaigos. Po pasaulį pasklido ir tapo žinomos į daugelį kalbų išverstos jos rankraštinės, lageryje sukurtos Sibiro kalinių maldaknygės. 2000 m. pradėta A. Dirsytės beatifikacijos byla.

17 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume bus aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944–1947 m. sausio–kovo mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

Šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Giedos Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, bus skaitomos per šį laikotarpį nužudytų aukų pavardės.

Visa informacija www. genocid.lt

The post Kovo 27 d. Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 70-ųjų mirties metinių minėjimas Vilniuje, Tuskulėnų memoriale appeared first on LAIKMETIS.