Neseniai Vengrijoje priimti įstatymai, reglamentuojantys santuoką ir lytinę tapatybę, gali kelti diskriminacijos riziką LGBT bendruomenės atstovams ir turėjo būti pateikti piliečiams viešoms diskusijoms prieš juos priimant, antradienį pareiškė Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija).
Be kita ko, tarp 2020 metų gruodžio mėnesį priimtų Vengrijos konstitucijos pakeitimų buvo šeimų apibrėžimo pokyčiai, neapimantys transseksualų ir kitų LGBT bendruomenės atstovų, o šeimos pagrindą apibrėžiantys kaip „santuoką ir tėvų bei vaikų santykius“. Apibrėžime nurodoma, kad „motina yra moteris, o tėvas – vyras“.
Venecijos komisija – patariamoji grupė konstituciniais klausimais 47 nares turinčios Europos Tarybos žmogaus teisių institucijoje – teigė, kad Vengrijos įstatymai numato galimybę įsivaikinti tik heteroseksualiems tėvams.
„Ši konstitucijos pataisa neturėtų būti naudojama kaip galimybė atšaukti galiojančius įstatymus dėl asmenų, kurie nėra heteroseksualūs, apsaugos, arba pakeisti šiuos įstatymus jų nenaudai“, – teigiama komisijos analizėje ir nuomonėje dėl įstatymų.
Tos pačios lyties asmenų santuoka Vengrijoje yra konstituciškai draudžiama, tačiau yra pripažįstama civilinė partnerystė.
Įstatyme skelbiama, kad tik susituokusios poros gali įsivaikinti vaikus, nebent nesusituokusioms poroms būtų suteiktas specialus šeimos reikalų ministro leidimas. Tai reiškia, kad tos pačios lyties poros ar vieniši asmenys neturės galimybės įsivaikinti vaikų.
Komisijos teigimu, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie apribotų „naują“ ministro „veiksmų laisvę“ suteikti ar nesiteikti sutikimo dėl galimybės vienišiems asmenims įsivaikinti. Tai, anot jos, padėtų sustabdyti diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją, susijusią su asmens seksualine orientacija ir lytine tapatybe.
Venecijos komisija taip pat nustatė, kad įstatymai daro „teisinį transseksualių ir interseksualių asmenų lyties pripažinimą antikonstituciniu ir todėl neįmanomu“ ir kad tai „nesuderinama su tarptautiniais žmogaus teisių standartais“.
Europos Taryba nėra Europos Sąjungos dalis, tačiau Europos Komisija atsižvelgia į Venecijos komisijos nuomonę svarstydama, ar imtis veiksmų prieš kurią nors iš 27 bloko valstybių narių dėl galimo atsitraukimo nuo demokratijos.
Europos Komisija ir ES parlamentas jau žengė pirmą teisinių veiksmų žingsnį prieš Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybę. Jei keturi penktadaliai iš 26 Vengrijos partnerių ES sutiks, jog bloko vertybėms „gresia rimto pažeidimo“ rizika, Budapeštas gali prarasti balsavimo teises.
ES sutartyje sakoma, kad blokas „grindžiamas pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“.
Įstatymų leidėjai ragina ES komisiją, kuri prižiūri, kaip taikomi bloko įstatymai, tęsti teisinius veiksmus ir galbūt uždrausti Vengrijai naudotis nauju ES ekonomikos atgaivinimo po koronaviruso pandemijos fondu, nebent ji pakeistų toną.
Venecijos komisija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „ypatingos teisinės tvarkos“, reguliuojančios nepaprastosios padėties režimą, „kuris galiausiai gali kelti rimtų klausimų dėl valstybės įgaliojimų apimties“. Komisija nerimauja ir dėl neeilinių galių „sutelkimo“ vyriausybės rankose esant nepaprastajai padėčiai.
