Europos Parlamentas imasi spręsti lyčių lygybės privačiajame sektoriuje klausimą ir balsuos dėl direktyvos, kuria siekiama įvesti kvotas Europos bendrovių direktorių valdybose.
Šia tema Europos valdžios institucijos rūpinasi jau daugelį metų. Projektą, susijusį su akcinėmis bendrovėmis, 2012 m. pirmą kartą pasiūlė Europos Komisija. Siūloma nustatyti 40 proc. kvotą moterims – tiksliau, „nepakankamai atstovaujamai lyčiai” – nevykdomosiose pareigose ir 33 proc. kvotą vykdomosiose pareigose įmonių valdybose.
Pasak projekto bendraautorės, Socialistų ir demokratų frakcijos europarlamentarės Evelyn Régner, padidinus moterų skaičių valdybose, siekiama padidinti įmonių „atsparumą” karo ir ekonomikos krizės metu. „Įmonės gali būti atsparios tik tada, jei valdybose yra moterų ir jos vadovauja. Mums reikia visos jų patirties”, – sakė ji plenariniame posėdyje. Buvo iškelti raktiniai žodžiai „įtrauktis” ir „įvairovė”, kurie, pasak už lygybę atsakingos Europos Komisijos narės Hélène Dalli, užtikrina geresnį įmonių valdymą.
Tačiau šis naujas Europos sprendimas nėra vieningas. Kelios valstybės, pavyzdžiui, Švedija, Slovakija, Vengrija ir Estija, nurodė, kad Europa vėl kišasi į sritis, kurios yra ne jos, o nacionalinių vyriausybių atsakomybė. Tačiau Komisijos nario J. Dalli nuomone, savanoriški veiksmai vietos lygmeniu nėra veiksmingumo visuomeniniais klausimais garantija.
„Savanoriškų iniciatyvų pažanga yra daug lėtesnė ir ne tokia tvari. Kai savireguliacija neduoda norimo rezultato, būtinas ES reguliacinis įsikišimas”, – aiškino ji, siekdama pateisinti šį tolesnį subsidiarumo principo, prie kurio įpratusi Europos Sąjunga, apėjimą.
Socialistė Lara Wolters, viena iš pranešėjų, pritarė, kad reikia „aptakios” priemonės, ir teigė, kad prieštaravimai projektui, motyvuojami tuo, kad kvotos nepalieka vietos realiems pasiekimams, „priklauso praėjusiam šimtmečiui”.
Ilgalaikėje perspektyvoje norime užtikrinti, kad visose pareigose būtų užtikrintas paritetas. Tai būtų vaivorykštinės visuomenės, kurioje dalyvautų visi, pagrindas
Pagal naująsias taisykles valstybės narės bus priverstos iki 2026 m. įdiegti sankcijų sistemą įmonėms, kurios nesilaikys naujųjų standartų, o nesilaikančioms įmonėms taikyti baudžiamąsias priemones.
Priverstinis lyčių kvotų įgyvendinimas yra tik pirmas žingsnis. Kiti Europos Parlamento nariai jau ragina nustatyti kvotas, kuriose būtų atsižvelgta į kitas mažumas. Žaliųjų frakcijos EP narė Pierrette Herzberger-Fofana mano, kad netrukus turėtų būti įtraukti ir kiti kriterijai, pavyzdžiui, etninė kilmė. „Ilgalaikėje perspektyvoje norime užtikrinti, kad visose pareigose būtų užtikrintas paritetas. Tai būtų vaivorykštinės visuomenės, kurioje dalyvautų visi, pagrindas”, – teigė ji.
Toks iš Europos Parlamento sklindantis dreifas pažįstamas ECR europarlamentarei Margaritai de la Pisa Carrión iš VOX: „Tai pabaigos pradžia. Dabar mes kalbame apie lytį, gal galėtume kalbėti ir apie rasę ar etninę kilmę?” Vokietijos europarlamentarė Christine Anderson iš AfD pasmerkė tekstą sakydama, kad teisės aktas yra „žingsnis atgal į marksistinį, ideologinį pasaulį”.
Šiuos prieštaravimus atmetė Lara Wolters, kuri mano, kad įtrauktis ir įvairovė turi išlikti „prioritetu”.
