Europos Parlamentas trečiadienį pritarė Europos Sąjungos prisijungimui prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir paragino konvencijos iki šiol neratifikavusias valstybes nares tai padaryti.
„Tai balsavimas už visus tuos milijonus moterų, kurios gyvena smurte, kurios nesaugiai gyvena baimėje, ir mes čia ir dabar sakome, kad Europa absoliučiai netoleruoja smurto prieš moteris“, – pareiškė EP narė ir pranešėja šiuo klausimu Arba Kokalari.
Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su ES nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Pagal šį dokumentą, kuris įsigaliojo 2014 metais, reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir baudžiamajam persekiojimui už tokią veiką.
Nors Europos Komisija dar 2016 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės.
Ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija, ir Europos Parlamentas paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.
Ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija, ir Europos Parlamentas paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.
Šios šalys prieštarauja žodžio „lytis“ vartojimui tekste ir švietimo programose, įskaitant nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Konvenciją ratifikavusi Lenkija yra pranešusi apie ketinimus pasitraukti iš jos dėl tų pat priežasčių.
Europos Parlamentas pažymėjo, kad, vadovaudamasis ES Teisingumo Teismo sprendimu, blokas gali ratifikuoti konvenciją svertine valstybių narių balsų dauguma.
Konvencijos ratifikavimas ES lygmeniu – o tai, kaip planuojama, oficialiai įvyks birželį – galios visame bloke, tačiau tokio ratifikavimo reikšmė bus daugiausia simbolinė. Konvenciją taikytų tik valstybės institucijos ir taip pat ji būtų taikoma teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bei prieglobsčio srityse.
Už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli (Helena Dali) pasveikino parlamente įvykusį balsavimą, kurį pavadino „istoriniu žingsniu į priekį, siunčiančiu tvirtą žinią apie moterų teisių svarbą Europos Sąjungoje“.
ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.
Stambulo konvenciją iki šiol ratifikavo 37 šalys, vėliausiai prie jų 2022 metais prisijungė Jungtinė Karalystė ir Ukraina.
Iš konvencijos 2021 metais pasitraukė Turkija, kuri kol kas yra vienintelė tokį žingsnį žengusi šalis.
EP pritarė prisijungimui prie konvencijos ne visa, bet ribota apimtimi – R. Aušrotas
Teisininkas Ramūnas Aušrotas savo feisbuko paskyroje teigia, kad „tiesa nepasakoma iki galo. Arba pasakoma mažosiomis raidėmis. O velnias, kaip žinoma, slypi detalėse. Taigi, skaitome tai, kas parašyta mažosiomis raidėmis.
O ten parašyta, jog „EP nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos (SK) kiek tai susiję su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (464 balsai už, 81 prieš, 45 susilaikius) bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais (472 balsai už, 62 prieš, 73 susilaikius).
Taigi, EP pritarė prisijungimui prie SK ne visa, bet ribota apimtimi, tiek kiek konvencijos įgyvendinimas yra susijęs su išimtine išorine kompetencija, kurią apibrėžia Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d.
Kitaip tariant, tai yra politinis kompromisas, kurį pavyko pasiekti. Reikia priminti, kad priėmus SK, buvo tikimasi, kad ją ratifikuos visos ES šalys narės, o taip pat, kad prie jos prisijungs ir ES.
Ir nors konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, per dvylika metų nuo jos priėmimo, ją ratifikavo tik 21 ES valstybė narė. Šešios ES valstybės narės (Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija) jos neratifikavo, remdamosi konvencijos turinio teisiniu neapibrėžtumu ir nesuderinamumu su jų konstitucine sistema.“
Apibendrindamas teisininkas rašo, šis „SK ‚ratifikavimas‘, kurį atliko EP, visų pirma tarnaus kaip politinio spaudimo priemonė SK dar neratifikavusioms šalims, įskaitant ir Lietuvą, ją ratifikuoti.
Kadangi kitų metų pavasarį nusimato EP rinkimai, SK ratifikavimo klausimas taps lakmuso popierėliu apsisprendžiant už ką balsuoti. Neabejoju, kad bus bandoma rinkėją apmulkinti ar keisti kailį.
Todėl pateikiu mūsų atstovų EP preferencijas SK klausimu. Jos yra svarbios, nes tiek Juknevičienė ir Kubilius, tiek V. Blinkevičiūtė yra ne šiaip eiliniai partijos atstovai EP, o diktuojantys savo partijoms politinę valią.
Už SK ratifikavimą tiek kiek tai susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose šiandien balsavo: už – R. Jukvnevičienė, A. Kubilius, A. Maldeikienė, L. Mažylis (TS-LKD), P. Auštrevičius (LLS), V. Blinkevičiūtė, J. Olekas (LSDP); susilaikė – S. Jakeliūnas, B. Ropė (LVŽS); prieš – V. Tomaševskis (LLRA-KŠS). Nedalyvavo – V. Uspaskich (DP).“
