Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį įspėjo, kad pasauliniai neramumai ir nestabilumas tapo nauja norma, o geoekonominė įtampa dar labiau padidės.
„2024-ieji bus lemiami metai, kai tikimasi daugiau geoekonominės įtampos – nuo Raudonosios jūros iki Taivano sąsiaurio, – o tai taip pat reiškia dažnesnius tiekimo grandinių sutrikimus ir didesnį nestabilumą energijos rinkose“, – sakė ji vienoje Hamburge vykusioje klimato konferencijoje.
„Tarptautinė konkurencija tampa vis sunkesnė. Tai nauja norma, su kuria turime susidurti“, – kalbėjo EK vadovė.
Pasak U. von der Leyen, dažniau pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai reiškia, kad Europa turi susitelkti „kaip niekada anksčiau“, kad įveiktų iššūkius.
Jos vertinimu, 27 šalių blokas greitai reagavo, kad sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ši ekstremali situacija lėmė, kad šiais metais ES greičiausiai gamins daugiau energijos iš vėjo ir saulės nei iš dujų.
Tačiau U. von der Leyen teigė, kad energijos kainos turi toliau mažėti, ir ragino priimti „tinkamus investicinius sprendimus“.
Europos pramonę smarkiai paveikė Rusijos karas Ukrainoje, dėl kurio sutriko tiekimo grandinės ir pakilo energijos kainos, o tai sukėlė nuolatinę infliaciją.
Prie sunkumų, su kuriais susiduria įmonės, prisidėjo ir Irano remiamų husių sukilėlių Jemene išpuoliai prieš tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje.
Atsakydamos į tai, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos smogė husių taikiniams.
Taivane išrinkus naują prezidentą iš Demokratinės pažangos partijos, kuri nepripažįsta Kinijos pretenzijų į šią salą, taip pat kilo nuogąstavimų dėl naujų neramumų Rytų Azijoje.