Europa žvelgia į Afriką kaip į būsimą pigios ir tvarios energijos šaltinį.
Trijuose neseniai atliktuose tyrimuose nurodoma, kad šis žemynas, ypač Marokas, yra artimiausias ir pigiausias žaliojo vandenilio, kurį kai kas vadina ateities nafta, šaltinis. Kaip pasitikėjimo ženklą ES Komisija pasirašė sutartį su šia šalimi dėl milijoninių investicijų į šio kuro gavybą, kad jis būtų eksportuojamas iš Viduržemio jūros regiono į Europą.
2022 m. gruodį Europos investicijų bankas paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad Afrika verta 1 trilijono eurų investicijų į žaliąjį vandenilį.
„Naujajame tyrime derinama investicijų galimybių analizė, daugiausia dėmesio skiriant keturiems centrams: Mauritanijoje, Maroke, Pietų Afrikoje ir Egipte su techninių, ekonominių, aplinkosaugos ir finansinių sprendimų planu, kaip išlaisvinti komercinę plėtrą”, – nurodoma pranešime spaudai.
Europos investicijų banko, Tarptautinio saulės energetikos aljanso, Afrikos Sąjungos, Mauritanijos vyriausybės, prekybos asociacijos „HyDeal” ir Jungtinių Afrikos miestų ir vietos valdžios institucijų (UCLG Africa) užsakymu atliktame tyrime nustatyta, kad žemynas iki 2035 m. galėtų pagaminti 50 mln. tonų ekologiško vandenilio per metus, o kaina, kuri laikoma ekonomiškai pagrįsta, būtų mažesnė nei 2 eurai už kilogramą.
žemynas iki 2035 m. galėtų pagaminti 50 mln. tonų ekologiško vandenilio per metus
Tyrime teigiama, kad dėl žaliojo vandenilio žemynas galėtų tapti tarptautine energetikos jėgaine.
„Žaliojo vandenilio eksportas gali užtikrinti galimybę žemyne gauti švarios ir tvarios energijos ir tapti pasaulinės energetikos lyderiu”, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau šiam tikslui pasiekti reikės įgyvendinti bandomuosius projektus, kurie „parodytų sėkmingą žaliojo vandenilio gamybą, saugojimą, paskirstymą ir naudojimą komerciniu mastu”.
Afrikoje planuojama įrengti daugybę saulės baterijų
Nepaisant didžiulės reikalingos infrastruktūros, sausio mėn. energetikos konsultacijų bendrovės „Aurora” paskelbtame tyrime nustatyta, kad artimiausioje ateityje žaliojo vandenilio importas bus geriausia galimybė Europai apsirūpinti „švariuoju” kuru, nes pirkti jį iš kitų šalių būtų pigiau nei gaminti žemyne. Remiantis Vokietijoje parengtais modeliais, tyrime Australija, Čilė, Marokas ir Jungtiniai Arabų Emyratai buvo įvardyti kaip šalys, iš kurių geriausia pirkti vandenilį, net ir įskaičiavus transportavimo išlaidas.
„Išlygintos vandenilio gamybos sąnaudos kiekvienoje iš šių šalių reprezentatyvioje vietoje 2030 m. neviršija Vokietijos gamybos sąnaudų intervalo”, – nustatyta tyrime.
Jame daroma išvada: „Nepaisant papildomų transportavimo ir kondicionavimo išlaidų, importas išlieka konkurencingas. Vandenilio importas į Vokietiją iš Maroko, gabenamas laivais skysto vandenilio pavidalu, yra konkurencingiausias variantas 2030 m., kainuosiantis 4,58 EUR/kgH2.”
Be to, Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros sausio mėn. ataskaitoje Marokas minimas kaip arčiausiai Europos esanti šalis, turinti geras sąlygas gaminti ekologišką vandenilį.
„Šalys, kurioms pavyks tapti didžiausiomis ekologiško vandenilio ir išvestinių degalų eksportuotojomis, taip pat turėtų įgyti geostrateginę reikšmę”, – apibendrinama IRENA ataskaitoje.
ES taip pat buvo ankstyva investuotoja, skyrusi beveik 700 mln. eurų „atsinaujinančiosios” energijos projektams šalyje
Marokas jau įsidėmėjo šį patarimą. Jis gali pasigirti Noor Ouarzazate saulės šilumine elektrine, kuri laikoma didžiausiu saulės energijos kompleksu pasaulyje. Marokas užima pirmąją vietą tarptautiniame „Germanwatch” 2021 m. klimato apsaugos indekse. ES taip pat buvo ankstyva investuotoja, skyrusi beveik 700 mln. eurų „atsinaujinančiosios” energijos projektams šalyje.
Nusprendusi atsikratyti tiek Rusijos iškastinio kuro, tiek iškastinio kuro apskritai, ES turi atsigręžti į kitus energijos šaltinius, o žaliasis vandenilis tapo jos plano ramsčiu.
2020 m. ji patvirtino vandenilio strategiją, tačiau visada žinojo, kad, norėdama patenkinti visus savo energijos poreikius, turės kreiptis į trečiąsias šalis. Strategijoje REPowerEU, paskelbtoje 2021 m. po karo Ukrainoje, siūloma iki 2030 m. iš „patikimų tiekėjų” importuoti 10 mln. tonų žaliojo vandenilio.
2022 m. spalio 18 d. Vykdomasis viceprezidentas Fransas Timmermansas lankėsi Rabate, kur pasirašė ES ir Maroko žaliosios partnerystės susitarimą.
„Mums, europiečiams, reikia kaimynų”, – sakė F. Timmermansas per pasirašymo ceremoniją.
Po to jis prisipažino, kad Europa turi gilesnių planų: „Mes galime daug nuveikti vieni, bet be kaimynų to padaryti negalėsime. Neturime nei demografinio potencialo, nei žmogiškųjų išteklių potencialo, nei tokio masto potencialo, kurio reikia norint sukurti tokius atsinaujinančiosios energijos matmenis, kokių mums reikia. Todėl būtent šiuo aspektu matau santykius, ypač su Maroku.
Cituodamas milijonus, kuriuos ES jau investavo į šią šalį, F. Timmermansas buvo atviras dėl ketinimų: „Mes tai darome dėl Maroko, bet taip pat ir dėl savęs – būkime aiškūs: abi pusės yra suinteresuotos. Nereikia to slėpti.”
