Estijos, Latvijos bei Lietuvos ministrai penktadienį paskelbė planus įvertinti Baltijos šalių energetikos centro kūrimo galimybes.
Kaip pranešė Energetikos ministerija, šiuo susitarimu inicijuojamas bendras Baltijos šalių tyrimas, juo siekiama įvertinti energetikos centro, kuriame būtų integruojama atsinaujinančioji energija iš sausumos ir jūros šaltinių, kartu užtikrinant patikimus perdavimo pajėgumus Vidurio Europai, sukūrimo galimybes.
Teigiama, jog centras galėtų pagaminti iki septynių kartų daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių nei jos reikia regionui, taip prisidedant prie Europos anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų įgyvendinimo.
„Jei mums pasiseks, Baltijos šalys gali tapti svarbia Europos energetikos rinkos dalyve, – pranešime cituojamas Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys. – Šis energetikos centras gali paskatinti tolesnį atsinaujinančiosios energijos augimą, pritraukti pramonės šakas, ieškančias tvarios energijos sprendimų, ir galiausiai duoti ekonominės naudos visam regionui.“
Pasak ministerijos, Baltijos šalių energetikos centras taip pat padidintų regiono energetinę nepriklausomybę, paskatintų žaliosios energijos gamybą, paspartintų eksportą ir pritrauktų energijai imlias pramonės šakas, norinčias gauti žaliosios energijos už konkurencingą kainą.
„Baltijos šalys yra turtingos gamtinių išteklių, turime didžiulį potencialą gaminti žaliąją energiją, užtikrinant mažesnes kainas gyventojams ir įmonėms, užtikrinant regiono konkurencingumą ir tampant stabilia ir tvaria energijos eksporto partnere Europai“, – pabrėžė Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis.
Pastebima, kad projektas taip pat turi potencialo dideliu mastu ir prieinamomis kainomis gaminti naujus energijos produktus, pavyzdžiui, žaliąjį vandenilį ir jo išvestinius produktus.
Baltijos šalys ruošiasi sinchronizuoti savo elektros energijos tinklą su kontinentine Europa, vasarį jos turėtų pasitraukti iš bendros su Rusija ir Baltarusija elektros sistemos sutarties (BRELL).
„Sinchronizacijos projektu nesibaigs įdomus darbas, kuriuo siekiama, kad mūsų energetikos sistemos būtų atsparios ateičiai. Glaudesnis bendradarbiavimas energetikos srityje bus naudingas visiems dalyviams“, – kalbėjo Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas energetikai ir mineraliniams ištekliams Jaanusas Uiga (Janusas Uiga).
Planuojama, kad Baltijos šalių elektros tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną.
Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie su jomis planuojamą nepratęsti BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
