Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Lenkijos teisėjų drausminimo būdai prieštarauja ES teisei, dar labiau padidindamas įtampą tarp bloko ir vis labiau besipriešinančios valstybės narės.
„Teisingumo Teismas parėmė visus Komisijos skundus ir nustatė, kad Lenkija nevykdė savo įsipareigojimų pagal ES teisę“, – sakoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutartyje dėl ginčijamos teismų reformos.
Tai naujausias šešerius metus trunkančio ginčo posūkis ir antras svarbus pastarųjų dienų sprendimas. Trečiadienį Lenkijos aukščiausios instancijos teismas – Konstitucinis Tribunolas – nusprendė, kad ESTT laikinosios priemonės prieš Lenkijos teismines reformas prieštarauja šalies konstitucijai.
Pastaraisiais metais Lenkijos vyriausybė vis dažniau smerkia ir politiškai motyvuotais vadina ES veiksmus prieš jos sprendimus dėl teismų sistemos.
Liuksemburge įsikūrusio Europos Teisingumo Teismo (ESTT) pareiškime sakoma, kad „Lenkijos teisėjų drausminimo režimas neatitinka ES teisės“.
Sprendimas priimtas Europos Komisijai pasiskundus Teismui, kad Lenkija nukrypsta nuo įstatymo viršenybės principo, sudarančio ES sutarties pagrindą.
ESTT nutarime išvardijami Lenkijos sistemos trūkumai, galintys nulemti teisėjų, kaip teigiama, politinę kontrolę ir spaudimą jiems siekiant paveikti jų sprendimus.
Pareiškime nurodoma, kad Lenkijos sistema „galėtų pakenkti… teismų nepriklausomumui“.
ETT pavedė Lenkijos pareigūnams „imtis būtinų priemonių padėčiai ištaisyti“.
„Polexito“ grėsmė
Klausimas buvo sprendžiamas vykstant piktam Varšuvos ir Briuselio ginčui dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų sistemos reformų. Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) to paprašė kovo mėnesį, po ESTT preliminarios nutarties, nepalankios daliai jo partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės prastumtos teismų reformos.
Aiškaus iššūkio ES įstatymų viršenybei Lenkijoje galimybę kai kurie ekspertai interpretuoja kaip galimą pirmą žingsnį Lenkijos išstojimo iš ES link, nors apklausos rodo, kad narystė bloke tarp lenkų yra labai populiari.
Konservatyvi PiS vykdo teismų sistemos reformas, su kuriomis valdžia įgyja naujų galių teismų atžvilgiu. Partija sako, kad nori kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo, tačiau kritikai šį argumentą laiko pretekstu teismų kontrolei nedemokratiniu būdu perimti.
2017 metais PiS įkūrė naują instituciją – Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją, turinčią įgaliojimus drausminti teisėjus, taip pat ir žemesnės instancijos teismuose.
ESTT pernai nurodė Lenkijai sustabdyti naujos Aukščiausiojo Teismo „drausminimo kolegijos“ veiklą iki bus priimta galutinė nutartis. Sprendimas buvo užginčytas, ir byla buvo perduota Lenkijos Konstituciniam Tribunolui.
Buvę Konstitucinio Tribunolo teisėjai anksčiau šiais metais įspėjo, kad prieš ESTT nukreiptas sprendimas „būtų drastiškas valstybės narės įsipareigojimų pažeidimas ir dar vienas žingsnis šalies išvedimo iš Sąjungos link“.
Londone įsikūrusio Midlsekso universiteto Europos teisės profesorius Laurent’as Pechas (Loranas Pešas), kuris griežtai kritikavo teismų sistemos pakeitimus Lenkijoje, pirmadienį tviteryje perspėjo, kad sprendimas dėl lenkų įstatymų viršenybės išprovokuotų „tolesnį „Polexitą“ iš ES teisinės santvarkos“.
Vyriausybės kritikai sakė, kad Konstitucinio Tribunolo trečiadienį paskelbtas sprendimas žymi Lenkijos atitolimą nuo ES teisinės orbitos ir teigė, kad tai yra savotiškas „Polexitas“.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, anksčiau dirbęs Lenkijos premjero poste, o dabar einantis opozicinės liberalios partijos „Pilietinė platforma“, kaltino PiS „išeinant iš ES“.
„Tik mes, lenkai, galime tam sėkmingai pasipriešinti“, – savo tviterio žinutėje parašė politikas.
„Išskirtinai nacionalinė sritis“
Europos Komisija siekia priversti Lenkiją ir jos sąjungininkę Vengriją vėl laikytis Europos demokratijos normų.
EK abi šias vyriausybes kaltina nepriklausomos žiniasklaidos slopinimu ir reformų, iš esmės nušalinančių teisėjus, kurių sprendimai gali neatitikti valdančiųjų pozicijos, vykdymu.
Pernai vasarį įsigaliojusiu Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymu teisėjams neleidžiama perduoti teisinių klausimų ES Teisingumo Teismui ir sukuriama institucija, kuri sprendžia dėl teisėjų nepriklausomumo neatsižvelgdama į ES teisę.
Šiuo įstatymu taip pat įkurta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.
ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) kovo mėnesį sakė, kad Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymas „pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir yra nesuderinamas su Sąjungos teisės viršenybe“.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris) tviteryje atsakė, kad „su teismų sistema susijusių klausimų reguliavimas yra išskirtinai nacionalinė sritis“.
M. Morawieckis įrodinėjo, kad Lenkija stoja prieš stipresnių ES narių „oligarchiją“ ir kad ant kortos pastatytas Lenkijos „suverenumas“.
