Kvalifikuota ES ambasadorių dauguma pritarė gruodžio mėn. pirmininkaujančios Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento pasiektam preliminariam susitarimui dėl ES migracijos ir prieglobsčio pakto.
Šiam susitarimui, kuris buvo patikslintas ir priimtas ketvirtadienį, vasario 8 d., griežtai prieštarauja Vidurio Europos šalys, nes juo iš esmės bandoma “valdyti, o ne stabdyti migraciją, verčiant valstybes nares priimti nepageidaujamus migrantus arba mokėti baudas”.
“Mes, slovakai, vengrai ir lenkai, balsavome prieš teisės aktus, kuriuose kalbama apie vadinamąjį solidarumą. Deja, kelios valstybės narės mus nustelbė”, – sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matúš Šutaj Eštok apie susitarimą, kuriame numatytas “privalomas solidarumo mechanizmas” – verčiantis šalis rinktis, arba priimti migrantus, ar mokėti dideles sumas į bendrą fondą.
Pagal paktą 30 000 prieglobsčio prašytojų kasmet būtų paskirstyti po visą bloką, o valstybės narės privalėtų mokėti 20 000 eurų kompensaciją už kiekvieną atmestą migrantą. Slovakijos atveju tai reikštų 285 migrantus, arba 5,7 mln. eurų per metus.
Krizės atveju valstybių narių būtų prašoma priimti papildomą migrantų skaičių, tačiau be galimybės mokėti baudą užuot priėmus migrantus. Kritikuodamas susitarimą, Vengrijos ministro pirmininko vyriausiasis patarėjas vidaus saugumo klausimais György Bakondi sakė Vengrijos žiniasklaidai:
Tai rimtas mūsų suvereniteto pažeidimas: dėl to, ką norime priimti, spręstų ne Vengrijos valdžios institucijos ar Vengrijos įstatymai, o ES būstinė.
Ir Slovakija, ir Vengrija kritikavo tai, kad krizės atveju kai kurios prieglobsčio suteikimo procedūros būtų perkeltos iš pasienio šalių, siekiant palengvinti joms tenkančią naštą, o kitos valstybės būtų priverstos priimti migrantus ir nagrinėti jų prieglobsčio prašymus. “Prieglobsčio procedūros bus perkeltos į Slovakiją, o tai de facto reikš, kad atitinkami migrantai daugiau niekada neišvyks iš Slovakijos”, – skundėsi Matúš Šutaj Eštok.
Lenkija taip pat nepritaria šiam paktui, teigdama, kad jame “neužtikrinama tinkama atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra, todėl ateityje jis gali tapti ginčų tarp ES institucijų ir valstybių narių sritimi”. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė atsisakys priimti bet kokius pagal paktą perkeliamus prieglobsčio prašytojus, nors, pasak opozicijos parlamento nario, ji gali būti pasirengusi mokėti Europos Komisijos nustatytas sumas.
Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo vyriausybė atsisakys priimti bet kokius pagal paktą perkeliamus prieglobsčio prašytojus
Čekijos ambasadorius ketvirtadienio balsavime susilaikė, nors vyriausybė pritarė gruodžio mėn. pasiektam susitarimui. Požiūris galėjo pasikeisti dėl to, kad Čekijos opozicija, vadovaujama buvusio Ministro Pirmininko Andrejaus Babišo, kritikavo paktą, apibūdindama jį kaip “kvietimą milijonams migrantų į Europą”, ir ragino Prahą sekti Budapešto ir Varšuvos pėdomis. Centro dešiniųjų liberalų vyriausybė gali sugriežtinti savo poziciją prieš šiais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kuriuose migracija bus viena iš svarbiausių temų.
Naujosiose taisyklėse bandoma veiksmingiau tikrinti migrantus, taip pat siekiama greičiau grąžinti nepatvirtintus prieglobsčio prašytojus į jų kilmės šalis. Žmonėms, kurių prieglobsčio prašymai greičiausiai nebus patenkinti, bus neleidžiama atvykti į bloką ir jie bus laikomi sulaikymo centruose pasienyje, kaip ir asmenys, laikomi keliančiais grėsmę saugumui. Kadangi pakte numatyta, kad prieglobsčio prašymai bus įvertinti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, migrantai tokį laiką galėtų likti sulaikymo centruose, o tuo yra nepatenkintos žmogaus teisių grupės.
Tam, kad paktas būtų galutinai priimtas, priemones turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba (valstybės narės). Taryba būtina pritarti kvalifikuota balsų dauguma, t. y. atskiros šalys negalės šio sprendimo vetuoti.
