Europos Sąjunga penktadienį pažadėjo Armėnijai skirti 270 mln. eurų finansinių priemonių paketą, Briuseliui ir Vašingtonui stengiantis stiprinti ryšius su Jerevanu, pastaruoju metu tolstančiu nuo savo tradicinės sąjungininkės Maskvos.
Pranešimas paskelbtas po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) derybų, kuriomis siekta sustiprinti bendradarbiavimą.
Kaukazo valstybė Armėnija siekia užsitikrinti ekonominę paramą iš Vakarų šalių, vis labiau toldama nuo Rusijos. Armėnai supyko, kad Maskva pernai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo, po kurio jis susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę.
U. von der Leyen teigė, kad ketverių metų finansinių dotacijų Armėnijai „atsparumo ir augimo“ paketas rodo, kad ES stovi „petys į petį“ su Jerevanu.
„Europa ir Armėnija turi ilgą ir bendrą istoriją, o dabar atėjo laikas rašyti naują skyrių“, – pareiškė ji.
Pasak N. Pašiniano, penktadienio susitikimas Briuselyje įrodo, kad jo šalies, kuri kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, partnerystė su ES ir JAV plečiasi.
„Tikiu, kad mūsų bendra demokratinės, taikios ir klestinčios ateities vizija ir toliau bus mūsų abipusio pasitikėjimo santykių pagrindas ir kelrodė žvaigždė“, – pareiškė jis.
A. Blinkenas nurodė, kad JAV taip pat didina ekonominę paramą Jerevanui iki 65 mln. dolerių (60 mln. eurų) šiais metais, siekdamos padėti Armėnijai tapti „stipria, nepriklausoma valstybe, taikiai bendraujančia su savo kaimynais“.
„Turime išnaudoti šį pasirinkimo momentą Armėnijos žmonėms ir jos lyderiams“, – tvirtino jis.
Armėnija vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją, ir svarsto galimybę siekti narystės ES. Rusija dėl to apkaltino Armėniją mėginant sugriauti vis labiau įtemptus šalių ryšius.
Jerevanas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau abiejų šalių santykiai greitai pablogėjo po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo sustabdyti Azerbaidžano karinio puolimo separatistiniame Kalnų Karabacho regione.
Nuo tada N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) išreiškė viltį, kad jų šalys sudarys visapusišką taikos susitarimą.
Tačiau antradienį abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl ugnies paleidimo per sieną, taip atnaujindamos būgštavimus dėl konflikto.
Prieš derybas Briuselyje A. Blinkenas trečiadienį paskambino I. Aliyevui ir pabandė sumažinti įtampą.
Briuselio susitikime N. Pašinianas sakė, kad tebėra „įsipareigojęs normalizuoti santykius su Azerbaidžanu“.
Tačiau Turkija, pagrindinė Azerbaidžano rėmėja, perspėjo, kad Armėnijos derybos su JAV ir ES „kenkia neutraliam požiūriui, kuris turėtų būti sudėtingų regiono problemų sprendimo pagrindas“.
„Ši iniciatyva, į kurią neįtrauktas Azerbaidžanas, sudarys sąlygas Pietų Kaukazui tapti geopolitinės konfrontacijos, o ne taikos zona“, – pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministerija.
