Ekumeninė sielovados bendruomenė „Sielovada Vokietijoje“ kviečia dalyvauti penkiuose nuotoliniuose susitikimuose „Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje”.
„Sielovada.de” bendruomenė 2022 m. rudens-žiemos sezono metu kviečia dalyvauti penkiuose nuotoliniuose susitikimuose „Dievoieška Van Gogho gyvenime ir kūryboje”, kuriuos ves Virginija Tamošiūnaitė – sielovadininkė, dvasinė palydėtoja, VU literatūrologė.
Kaip praneša organizatoriai, susitikimai vyks zumo platformoje, nuo spalio 12 d. iki gruodžio 7 d., kas antrą trečiadienį, 20 val. Lietuvos laiku (19 val. Vokietijos laiku).
Prieš kursą rekomenduotina pažiūrėti rež. Vincente Minnelli 1956 m. filmą „Gyvenimo geismas“ („Lust for Life“).
I. Įvadas. Savęs ieškojimas. Pašaukimas dievop per tapybą. (Spalio 12 d.)
Pirmame susitikime bus kalbama apie Van Gogho jaunystės ieškojimus – mėginimus tapti pastoriumi, to meto nyderlandų protestantizmo mokyklos įtaką, kelią į tapybą. Menininko ieškojimus palyginsime su J. Campbello vadinamąja „mito herojaus kelione“. Bus susipažįstamasu Van Gogho laiškų specifika. Bus svarstoma biblinį „stiprybės silpnume“ motyvą menininko gyvenime: „Taip sako Viešpats: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė tampa tobula silpnume.“ (2 Kor 12, 9)“.
II. Sužeistas santykis. Meno apoteozė. (Spalio 26 d.)
Intensyviai Van Goghas tapo nuo 1880 metų, tačiau sėkmė jo nelydi – nei kaip dailininko, nei kaip žmogaus. Menininko kelias nužymėtas nesėkmingų santykių, abejonių, vilčių. Antrame susitikime su Van Goghu bus nukeliauta į 1885 metus, kurie atrodo reikšmingi menininko gyvenime. Bus aptarta Nyderlandų tapybos mokyklos specifiką ir dėl ko tapytojas nusivylė draugu, nesupratusiu Rembradto darbų. Bus išsiaiškinta, dėl ko ir ką vengė vaizduoti Van Goghas savo drobėse.
III. Van Gogho šventas realizmas. (Lapkričio 9 d.)
Trečiame susitikime bus kalbama, kaip Van Goghas perkuria biblinius siužetus, kokią įtaką jam daro Fr. Millet tapyba, iš kur jis semiasi įkvėpimo. Busetaliau panagrinėtatriptiką „Lopšys“ („La Berceuse“, 1888-1889 m.), svarstoma, kaip Van Goghas savo drobėse perkuria kasdienybės tikrovę, menotyrininkų vadinamą „šventuoju Van Gogho realizmu“.
IV. „Paskutinė vakarienė“ – Van Gogho interpretacija. (Lapkričio 23 d.)
1888 metai Van Gogho gyvenime yra nepaprastai intensyvūs. Menininkas daug tapo, svajoja. Geltonas namas Arlyje (Prancūzijos pietuose), nuostabūs peizažai aplink, netoliese esanti jauki kavinė, kurioje Van Goghas dažnai užsuka pavalgyti, jį aplankantys draugai – visa tai atrodo laimingas periodas Van Gogho gyvenime. Gal dėl to jis pirmąkart, likus vos dvejiems metams iki mirties, išdrįsta drobėje atvaizduoti Kristų. Bet ne tokį, kokį įsivaizduojame mes. Ketvirtame susitikime sužinosime, kaip ir kokį Kristų matė Van Goghas.
V. Tarp Žvaigždžių ir Žemės. (Gruodžio 7 d.)
Paskutinis susitikimas sujungs ankstesnius susitikimus dviem rakursais. Pirmiausia kalbėsime apie Van Gogho paskutiniais gyvenimo metais pamatytą ir drobėse mums perteiktą ypatingą ‚žvaigždėjantį‘ dangų. Antrą, filosofinį (ir savaip meditacinį) žvilgsnį į Van Gogho tapybą mums yra palikęs vokiečių filosofas Martinas Heideggeris, 1935 metais Freiburge, o 1936 m. Ciuriche skaitęs paskaitas „Meno kūrinio ištaka“ – konkrečiai remsimės M. Heideggerio ištrauka apie Van Gogho „Batus“, kurių jis yra nutapęs net kelias poras.
