Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą dėti pastangas skiriant pakankamai išteklių prokurorų ir ne teisėjo funkcijas vykdančių teismų darbuotojų atlyginimams.
Liepą paskelbtoje ketvirtojoje Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pažymima, jog prokurorų ir teismų darbuotojų algos kelia didelį susirūpinimą, o pats klausimas išspręstas tik iš dalies.
„(Rekomenduojama – BNS) toliau dėti pastangas, kad teisingumo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių, susijusių su, be kita ko, prokurorų ir ne teisėjo funkcijas vykdančių teismų darbuotojų atlyginimų dydžiu, atsižvelgiant į teisingumo sistemos išteklių ir atlyginimo Europos standartus“, – rašoma atskaitoje pateiktose rekomendacijose.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiūlęs ankstinti prokurorų atlyginimų kėlimą ir tai padaryti dar šiemet. Su tuo susijusius atitinkamus įstatymų projektus parlamentas pradėjo svarstyti birželio pabaigoje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis yra teigęs, kad darbo užmokestis yra vienas iš prokurorų nepriklausomumo garantų.
„Pažymėtina, kad teisėjų ir prokurorų pradiniai atlyginimai Lietuvoje, lyginant su šalies vidutiniu metiniu atlyginimu neatskaičius mokesčių, yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje“, – rašoma ataskaitoje.
„Susirūpinimas kyla ir dėl teismų darbuotojų, pavyzdžiui, teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių, atlyginimų, todėl sudėtinga įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus“, – pastebima joje.
Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis didinamas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Tuo metu prokurorai pateko į antrąjį algų kėlimo etapą – nuo kitų metų sausio.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra sakiusi, kad jei įsigalios šie pakeitimai, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.
Pagal prezidento siūlymą, prokurorų darbo užmokestis kiltų nuo spalio 1 dienos, jam apskaičiuoti turėtų būti naudojamas 1785,4 euro bazinis dydis.
Tokiu būdu generalinio prokuroro darbo užmokestis būtų beveik 8,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (dabar pareiginė alga be priedų yra 4,3 tūkst. eurų), Generalinės prokuratūros prokuroro – 6248 (dabar 3,3 tūkst.), apygardos prokuratūros prokuroro – 5534 (dabar 3 tūkst.), apylinkės prokuratūros prokuroro – 5177 eurų (dabar 2,6 tūkst.).
Taip pat numatyta, kad prokurorams būtų galima mokėti priemokas iki 30 proc. pareiginės algos.
Ataskaitoje vis dėlto pastebima, jog naujais teisės aktais Lietuva siekia spręsti klausimus, susijusius su teisėjų, prokurorų ir teismų darbuotojų atlyginimo dydžiu, kuris iš esmės nepasikeitė nuo 2008-ųjų.
„Teisėjų atlyginimai iš esmės nesikeitė nuo 2008 metais, todėl atsirado teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų atlyginimų atotrūkis ir iš esmės sumažėjo jų perkamoji galia. Teisėjų taryba išreiškė susirūpinimą, kad dėl tokios padėties mažėja teisėjo profesijos patrauklumas – vienas iš to įrodymų yra dėl tinkamų kandidatų trūkumo nesėkmingos teisėjų atrankos procedūros“, – rašoma ataskaitoje.
Teismų asociacijos valdybos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme siekia 2611 eurų, jei šis turi trisdešimties metų ar ilgesnį darbo stažą.
Ataskaitoje pažymima, kad vis daugiau teisėjų atsistatydina iš pareigų, kaip priežastį nurodydami nepakankamą atlyginimą. Manoma, kad dėl to padidės likusių dirbti teisėjų darbo krūvis ir šalims pailgės teismo procesai.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija BNS yra teigusi, jog nuo 2008-ųjų iš esmės nekoreguoti teisėjų atlyginimai yra „vienas iš prioritetų“, o po pakeitimų teisėjų darbo užmokestis būtų nuo nuo 5488 eurų (apylinkės teismo teisėjo) iki 8624 eurų (Konstitucinio Teismo pirmininko).
