Gruodžio 1 d., ketvirtadienį, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su Airijos, kaip nuo Didžiosios Britanijos nepriklausomos šalies, kovą už „teise egzistuoti”. Jos pareiškimas nuskambėjo kreipimesi į abejus Airijos parlamento rūmus, skirtame Airijos narystės Europos Sąjungoje (ES) 50-mečiui paminėti.
Savo kalboje von der Leyen gyrė airių aistrą laisvei. „Ši šalis žino, ką reiškia kovoti už teisę egzistuoti. Šiandien dar viena Europos tauta kovoja už nepriklausomybę. Žinoma, Airija yra toli nuo fronto linijos Ukrainoje. Tačiau jūs geriau nei daugelis suprantate, kodėl šis karas mums visiems toks svarbus. Kaip ir mūsų draugai Rytų Europoje, jūs žinote, kad Ukrainoje ant kortos pastatyta daugiau nei vienos šalies ateitis. Ukraina kovoja už laisvę, už suverenitetą, už taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką”, – teigė EK pirmininkė.
Britų konservatoriai po tokio pasisakymo buvo įsiutę, vadino tai didele diplomatine klaida ir dar vienu pretekstu pulti Didžiąją Britaniją. Kalba įaudrino ir Airijos vienybės siekiančius Šiaurės airius, kurie pagal ES išsiderėtą Šiaurės Airijos protokolą vis dar priklauso bendrajai rinkai, todėl eksportas iš žemyninės Britanijos tikrinamas ir apmokestinamas taip, tarsi būtų iš užsienio šalies. Be to, Airijos vienybės partija Sein Fein dabar yra didžiausia Šiaurės Airijos partija, todėl U. Von der Leyen žodžiai buvo vertinami kaip pavojingai provokuojantys. Britai tai vertino kaip sąmoningą siekį politiškai pakenkti Jungtinei Karalystei, kuri yra viena karščiausių Ukrainos rėmėjų.
Buvęs „Brexit” ministras Davidas Jonesas iš euroskeptiškos Europos tyrimų grupės (ERG) perspėjo: „Labai neramu, kad Pirmininkė L. von Der Leyen padarė tokį pareiškimą, akivaizdžiai neįvertinusi galimų pasekmių. Belfasto Didžiojo penktadienio susitarimas buvo sunkiai pasiektas. Jis beveik 25 metus išsaugojo taiką. Būtų lengva jį destabilizuoti. Šiaurės Airijos gyventojams mažiausiai reikia girdėti tokius neišmintingus ir provokuojančius komentarus kaip šis”, – sakė britų politikas.
„Lengva būtų pasijuokti iš von der Leyen pareiškimo, kaip iš dar vieno ES prezidento faux pas pagal geriausias Jeano-Claude’o Junckerio tradicijas. Tačiau tai daug rimtesnė klaida. Šiaurės Airijos taikos procesas yra trapus, todėl sunku sugalvoti ką nors labiau provokuojančio nei Airijos ir Ukrainos, kurios drąsūs žmonės priešinasi nepagrįstai V. Putino Rusijos agresijai, situacijos palyginimas. Kas nors iš Komisijos narių turėtų švelniai patraukti ją į šalį ir pabrėžti, kad neapgalvoti žodžiai gali turėti pačių skaudžiausių pasekmių”, – sakė Jonesas.
Craigas Mackinlay, taip pat ERG atstovas, sakė: „Ursulos von der Leyen palyginimas yra daugiau nei bjaurus. Didžioji Britanija, nepriklausanti ES, vadovavo tarptautinei koalicijai prieš Rusiją. Pirmaisiais metais Jungtinės Karalystės ir Airijos santykiai buvo įtempti, tačiau juos pavyko sureguliuoti derybomis ir sutartimi. Atrodo, kad Briuselyje gyvas ir sveikas Jungtinės Karalystės kiršinimas.
Buvęs verslo sekretorius Jacobas Reesas-Moggas komentavo, kad „Ursula von der Leyen pasakė nepaprastai nediplomatišką, neišmintingą ir neteisingą žodį. Tai rodo, kad ji nevisiškai suvokia istorines aplinkybes. Tai rodo, kad ji neišmano JK santykių su Airija ir tragiškai nesupranta Putino invazijos į Ukrainą, dėl kurios buvo nužudyti nekalti žmonės, niekšiškumo.
Baronienė Hoey, Šiaurės Airijos politikė, rėmusi „Brexit”, sakė: „galbūt, ji tiesiogiai ir nepaminėjo IRA, tačiau nepasmerkė teroristų, kurie nužudė tiek daug nekaltų protestantų ir katalikų Šiaurės Airijoje – visa tai vardan Airijos laisvės. Kaip ji drįso jų smurtą prilyginti Ukrainos žmonių kovai prieš Putiną?”, – piktinosi britė.
Airių katalikų ir anglų protestantų konfliktas Š. Airijoje tęsėsi apie 30 metų ir baigėsi 1998 m.
