Eidamas 92-us metus, mirė paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, antradienį pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Po sunkios ir ilgos ligos Michailas Sergejevičius Gorbačiovas mirė šį vakarą“, – nurodė Maskvos Centrinė klinikinė ligoninė.
M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.
Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.
Siekė atsakomybės už Sausio 13-ąją
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.
Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas.
Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje.
2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.
V. Landsbergis 2019 metais teigė, kad buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išteisintų.
Nobelio taikos premijos laureatas
Pastarąjį dvidešimtmetį M. Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.
M. Gorbačiovas turbūt bus labiau teigiamai įvertintas Vakaruose, kur buvo meiliai vadinamas Gorbio pravarde ir yra geriausiai žinomas kaip prisidėjęs mažinant branduolinę įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos.
1990 metais jis gavo Nobelio taikos premiją.
Savo atsiminimuose M. Gorbačiovas yra apgailestavęs, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui.
Pasaulio vadovai mena velionį M. Gorbačiovą kaip išskirtinį lyderį
Antradienį miręs paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas daugelio laikomas žmogumi, sudariusiu sąlygas atkurti demokratiją tuo metu komunistų valdytose Europos šalyse, ir jo gedima kaip vieno iš retai pasitaikančių lyderių, kuris pakeitė pasaulį ir kuriam laikui suteikė vilties, kad tarp supervalstybių įsivyraus taika.
Tačiau šis politinis veikėjas, miręs būdamas 91-erių, buvo smerkiamas daugelio savo tautiečių, kaltinusių jį dėl 1991-aisiais įvykusio Sovietų Sąjungos žlugimo ir jos, kaip supervalstybės, nusilpimo. Iš sovietų imperijos griuvėsių pakilusi Rusija buvo gerokai mažesnė, nes 15 buvusių sovietinių respublikų tapo nepriklausomomis valstybėmis.
Buvusios didybės ir galios praradimas galiausiai paskatino Vladimiro Putino iškilimą – jis pastarąjį ketvirtį amžiaus siekė atkurti buvusią Rusijos šlovę ir pačią imperiją.
„Po dešimtmečius trukusių žiaurių politinių represijų jis ėmėsi demokratinių reformų. Jis tikėjo glasnost ir perestroika – viešumu ir pertvarka – ne kaip paprastais šūkiais, bet kaip keliu į priekį Sovietų Sąjungos žmonėms po ilgų izoliacijos ir nepritekliaus metų“, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).
„Tai buvo darbai, atlikti reto lyderio – turinčio vaizduotės įžvelgti, kad įmanoma kitokia ateitis, ir drąsos surizikuoti visa savo karjera, kad jos siektų. Rezultatas buvo saugesnis pasaulis ir daugiau laisvės milijonams žmonių“, – pridūrė jis.
1990-aisiais M. Gorbačiovas pelnė Nobelio taikos premiją už savo vaidmenį nutraukiant Šaltąjį karą. Tačiau nors užsienyje jis buvo labai gerbiamas, tėvynėje M. Gorbačiovas buvo atstumtasis. Neaišku, kaip žinia apie jo mirtį bus sutikta Rusijoje, vykstant karui prieš Ukrainą.
Pasaulio lyderiai atidavė pagarbą M. Gorbačiovui, o kai kurie jų apibūdino jį kaip didį ir drąsų lyderį.
Postą paliekantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad „Putino agresijos prieš Ukrainą metu jo nenuilstamas įsipareigojimas atverti sovietų visuomenę išlieka pavyzdžiu mums visiems“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apibūdino M. Gorbačiovą kaip „taikos žmogų, kurio pasirinkimai atvėrė rusams laisvės kelią“.
„Jo įsipareigojimas siekti taikos Europoje pakeitė mūsų bendrą istoriją“, – sakė Prancūzijos vadovas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pavadino jį „unikaliu valstybės veikėju, pakeitusiu istorijos eigą“ ir „padariusiu daugiau nei bet kuris kitas asmuo, kad Šaltasis karas baigtųsi taikiai“.
„Pasaulis neteko iškilaus pasaulinio lyderio, atsidavusio daugiašališkumo principo rėmėjo ir nenuilstančio taikos gynėjo“, – sakoma JT vadovo pareiškime.
A. Guterresas citavo M. Gorbačiovo kalboje atsiimant Nobelio taikos premiją išsakytą mintį, kad „taika yra ne vienybė panašume, o vienybė įvairovėje“.
„Šią svarbią įžvalgą jis įgyvendino praktiškai, eidamas derybų, reformų, skaidrumo ir nusiginklavimo keliu“, – sakė JT vadovas.
M. Gorbačiovo amžininkai kaip vieną iš jo nuopelnų akcentavo Šaltojo karo pabaigą.
„Michailas Gorbačiovas atliko lemiamą vaidmenį taikiai užbaigiant Šaltąjį karą. Tėvynėje jis buvo istorinės reikšmės figūra, bet ne taip, kaip jis norėjo“, – sakė Robertas Geitsas (Robertas Geitsas), 1991–1993 metais vadovavęs JAV Centrinei žvalgybos agentūrai, o vėliau tapęs gynybos sekretoriumi.
„Susilpnindamas policinę valstybę ir išardydamas stalinistines ekonomines struktūras, jis paskatino Sovietų Sąjungos subyrėjimą, kai įvairios tautos paskelbė nepriklausomybę, o ekonomika žlugo. Taip M. Gorbačiovas suteikė SSRS tautoms galimybę turėti visiškai kitokią ir geresnę ateitį, kuri vėliau iš jų buvo atimta“, – sakė jis.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad „jo gyvenimas buvo labai svarbus, nes be jo ir jo drąsos nebūtų buvę įmanoma taikiai užbaigti Šaltojo karo“.
Azijoje M. Gorbačiovas buvo prisimenamas kaip lyderis, išdrįsęs imtis pokyčių.
„Nusileido vieno reikšmingiausių pasaulio lyderių [gyvenimo] uždanga. Jis buvo esminė figūra lemiamu momentu. Kai pasaulis matė konfliktus ir aklavietę, jis matė taiką ir galimybes“, – spaudos konferencijoje sakė Australijos iždo ministras Jimas Chalmersas (Džimas Čalmersas).
V. Putinas pareiškė užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gilią užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo mirties, pranešė jo atstovas spaudai.
„Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. Ryte jis išsiųs užuojautos telegramą jo šeimai ir draugams“, – Rusijos naujienų agentūroms trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
