JAV multimilijonierius Elonas Muskas prisistato kaip žmonijos gelbėtojas su „Tesla”, tunelių gręžimo bendrove „The Boring Company”, socialinės žiniasklaidos platforma „X”, taip pat ir su „Neuralink”. Ateityje žmonės, paralyžiuoti dėl amiotrofinės lateralinės sklerozės, išsėtinės sklerozės ar insulto, galės perduoti savo mintis kitiems per „Neuralink” implantą. Implantas belaidžiu ryšiu sujungia smegenis su už kūno ribų esančiais prietaisais. Tačiau tai gali sukelti didelių etinių problemų, rašo Bartas van den Dikkenbergas „CNE News”.
Bendrovė sulaukia kritikos dėl abejotinos ateities. „Ypatingai baisu”, – taip E. Musko planus su „Neuralink” apibūdina „Trouw” apžvalgininkas Ilyazas Nasrullahas.
Rezultatai rodo, kad „Neuralink” naudodama implantą privertė beždžiones žaisti kompiuterinį žaidimą valdant prietaisą smegenimis. Po kelerius metus trukusių eksperimentų su pelėmis, žiurkėmis, kiaulėmis ir beždžionėmis, „Neuralink” yra pasirengęs bandymams su žmonėmis. Tačiau tam yra nemažai kliūčių. Daugiausia dėl to, kad bendrovės elgesys su gyvūnų gerove kelia nerimą, rašo „CNE News”.
Bendrovės vadovybė pripažino, kad dėl „Neuralink” eksperimentų Kalifornijos universitete pastaraisiais metais žuvo aštuoni gyvūnai. Tačiau naujienų agentūra „Reuters” pernai gilinosi į šį klausimą ir atskleidė visai kitokius, šokiruojančiai didelius skaičius. Nors „Neuralink” išleido raminantį pareiškimą, informatoriai pranešė net apie 1 500 gyvūnų aukų atvejų nuo 2018 m. Ypač daug laboratorinių gyvūnų gyvybių nusinešė skuboti eksperimentai dėl infekcijų ar kito šalutinio poveikio.
Po kovo mėnesį vykusio teismo proceso, kuriame „Neuralink” buvo išteisinta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, JAV Maisto ir vaistų administracija FDA leido bendrovei atlikti bandymus su žmonėmis.
„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad gavome FDA leidimą pradėti pirmąjį klinikinį bandymą su žmonėmis!” gegužės 25 d. „Neuralink” parašė tviteryje.
Vos dviem mėnesiais anksčiau FDA atmetė jų prašymą. Tuo metu kompanija negalėjo garantuoti naudojamo ličio jonų akumuliatoriaus saugumo, be to, nebuvo aišku, ar laidus galima pašalinti iš smegenų jų nepataisomai nepažeidžiant.
Nuo praėjusios savaitės „Neuralink” vadinamajam „Prime” tyrimui renka asmenis, sergančius amiotrofine lateraline skleroze ar kita paralyžiaus liga.
Jiems kaukolėje bus įdėtas euro monetos dydžio implantas – vadinamoji smegenų ir kompiuterio sąsaja (angl. brain-computer interface, BCI). Specialus operacinis robotas R1, kurį šiam tikslui sukūrė „Neuralink”, chirurginiu būdu įdiegs smegenų implantą po kaukole. Subtilūs maitinimo laidai sujungia sąsają su 3 tūkst. elektrodų įvairiose smegenų srityse.
Visa instaliacija atliekama taikant vietinę nejautrą ir trunka tik pusvalandį.
Implantas „matuoja neuronų skleidžiamus elektrinius signalus. Galiausiai šių signalų greitis ir modeliai sudaro judesių, minčių ir prisiminimų pagrindą”, – paaiškino E. Muskas.
Tada tiriamieji gali mintimis valdyti kompiuterio žymeklį arba klaviatūrą. Ir atvirkščiai, prietaisai taip pat gali valdyti tiriamųjų dalis.
Iš pradžių moksliniai tyrimai buvo skirti padėti paralyžiuotiems žmonėms.
Naudodama smegenų implantus, bendrovė taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems nutukimu, autizmu, depresija, šizofrenija, Parkinsono liga ir epilepsija, atsikratyti jų simptomų.
„Tai tarsi „Fitbit” (judesio stebėjimo įrenginys, – red. past.) jūsų kaukolėje su mažais laidais”, – per produkto demonstravimą sakė E. Muskas.
Tačiau tuo viskas nesibaigia; ateityje „Neuralink” taip pat nori suteikti techninį priedėlį sveikiems žmonėms. Jie taip pat turėtų galėti belaidžiu būdu bendrauti su juos supančiu skaitmeniniu pasauliu naudodami implantą. Naudodami implantą jie galės ne tik išplėsti savo atmintį išoriniu kietuoju disku, bet ir žaibišku greičiu įkelti naujus įgūdžius bei telepatiškai bendrauti su autonominiu automobiliu.
