Turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo Elono Musko (Ilono Masko) kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kijevo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis, skelbia „Deutsche Welle“.
JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.
„Mes negalime toliau dovanoti terminalų Ukrainai arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų“, – sakė „SpaceX“ valstybinių pardavimų vadovas, kurį cituoja CNN.
Tarp dokumentų, kuriuos „SpaceX“ išsiuntė Pentagonui ir su kuriais susipažino televizijos kanalas, yra ir ukrainiečių kariuomenės vado Valerijaus Zalužno liepos mėnesį E. Muskui pateiktas prašymas dėl papildomų maždaug 8 tūkst. „Starlink“ terminalų.
Kaip pažymi CNN, „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje po to, kai neseniai buvo pranešta apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.
Iki šiol „SpaceX“ Ukrainai perdavė apie 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, o E. Muskas yra sakęs, kad ši operacija jo bendrovei jau kainavo 80 mln. dolerių.
„Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir leidžia Ukrainos kariuomenei, be kita ko, koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti bepiločius orlaivius.
Praėjusią savaitę E. Muskas, garsėjantis ir dėl savo pomėgio nepraleisti progos pasisakyti – dažnais atvejais prieštaringai – svarbiomis socialinėmis ar geopolitinėmis temomis, socialiniuose tinkluose apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį – neigiamą ukrainiečių reakciją išprovokavo kontroversiškas JAV verslininko patarimas.
Jis pasiūlė sudaryti taikos susitarimą, pagal kurį Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas nevyniojo žodžių į vatą: „Atsiknisk – mano labai diplomatiškas atsakymas jums.“